Picture
    Tinkamas genėjimas gali padidinti vynmedžio derlingumą, turėti teigiamos įtakos tolimesnei vynuogių brandai. Natūralu, kad žieminiam genėjimui skiriamas ypatingas dėmesys: pasirinktas genėjimo būdas ir laikas. Vynmedžių šakų nupjovimas ne tik pagerina derlingumą, bet ir suteikia jiems tam tikrą formą. Paprastai žiemos genėjimo metu panaikinama apie 80-90 procentų senų vynmedžio šakų.

    Lietuvoje tenka išgirsti skirtingų nuomonių dėl genėjimo laiko pasirinkimo. Vieni bijodami šaltos žiemos geni iš rudens nukritus lapams, uždangsto ir laukia pavasario, kiti geni gruodžio pradžioje kai temperatūra bent kelias savaites laikosi mažiau „0“. Aš renkuosi ankstyvo pavasario genėjimą, kai vynmedžio šakos būna pilnai sumedėję ir vynmedis užmigęs žiemos miegui. Tiesa viena – vynmedžiai turi būti atsparūs šalčiams, tinkami augti mūsų sąlygoms, tokie kaip pavyzdžiui Rondo (mėlynos) ar Solaris (baltos) vynmedžių veislės.

    Ankstyvą žiemos genėjimą galima pradėti net sausio mėnesio pradžioje. Per vėlai nugenėti vynmedžiai stipriai "nukraujuoja", vynmedis susilpnėja, auga blogiau. Ne savo laiku nukirptos šakos kraujavimo procesas gali trukti iki trijų savaičių, todėl augalas praranda labai daug savo
sulčių, kai kurie pumpurai supūva dėl pastovios tekančių sulčių drėgmės.
 
    Lietuvoje priklausomai nuo vietovės, nevienodai pasiskirto nakties šalnos bei žemiausia temperatūra žiemos metu (daugiau apie temperatūrų pasiskirstymą Lietuvoje, skaitykite kitame mano straipsnyje "Lietuvos klimatinės sąlygos"). 

     Jums pasirenkant žieminio genėjimo laikotarpį reikėtų žiūrėti individualiai, nes kiekviena vynuogių veislė skirtingai žiemoja, vietovės mikroklimatas turi įtakos saulės šilumos kiekiui. Siūlau jums patiems eksperimentuoti, kad genėjimas įtakoti maksimaliai didelį vynuogių derlingumą rudenį.

    Ramūnas Pilvelis                                                         Šaltinis: vitis.lt

 
    Kovo 30 d. Lietuvoje įsigalios nauja leidimų žūklei išdavimo tvarka ir naujos jų kainos. Leidimus žvejoti neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose bus galima įsigyti tik elektroniniu būdu – naudojantis internetine Aplinkosaugos leidimų informacine sistema. Ši sistema, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, visuomenei bus pristatyta kovo mėnesį.
Picture
    
    Ateityje žvejai mėgėjai leidimus galės įsigyti ir SMS žinute. Tokia galimybė bus sudaryta, kai tik baigsis užsitęsusios paslaugų viešųjų pirkimų procedūros. 

     Taigi popierinių leidimų žvejybai neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose nebeliks. Leidimą žvejoti išnuomotuose telkiniuose bus galima nusipirkti dvejopai – arba elektroniniu būdu, arba įsigyti popierinį tiesiogiai iš žūklės ploto naudotojo.

    Leidimą elektroniniu būdu galės įsigyti bet kuris elektronine bankininkyste besinaudojantis asmuo. Neturintieji galimybių patys leidimą nusipirkti elektroniniu būdu galės jį įsigyti iš tokias paslaugas teiksiančių žūklės parduotuvių ar kitų leidimų žūklei platintojų.

    Iki kovo 30 d. – kol įsigalios naujoji tvarka – leidimai žūklei išduodami pagal dabar galiojančią tvarką. Juos galima įsigyti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentuose arba žūklės prekių parduotuvėse ar iš kitų leidimų platintojų. Žūklės leidimų platintojų sąrašai skelbiami regionų aplinkos apsaugos departamentų tinklapiuose (rubrika „Žūklė“). Regionų aplinkos apsaugos departamentai žūklės leidimų blankų išduoda tiek, kiek pageidauja žūklės prekių parduotuvės ar kiti leidimų platintojai. Iki š. m. kovo 30 d. išduoti leidimai ir licencijos žūklei suteiks teisę žvejoti iki juose nustatyto termino, bet ne ilgiau kaip iki 2013 m. kovo 30 d.

    Nuo kovo 30 d. pasikeis ne tik leidimų žūklei išdavimo tvarka, bet ir jų kainos. Jos mūsų šalyje nebuvo didinamos beveik dvidešimt metų ir dabar yra kelis kartus mažesnės nei kitose ES šalyse. Nuo kovo 30 d. leidimų žūklei kainos Lietuvoje bus panašios kaip Latvijoje ir Estijoje, tačiau dar gerokai mažesnės negu Lenkijoje. Žvejai mėgėjai už metinį leidimą žūklei neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose mokės 50 Lt, mėnesinį – 20 Lt, dviejų parų –5 Lt. Tačiau šis leidimas nesuteiks teisės žvejoti išnuomotuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose. Leidimų žvejoti išnuomotuose telkiniuose kainas galės nustatyti jų naudotojai, tačiau jos neturi būti didesnės kaip 50 Lt už metinį leidimą, 20 Lt – už mėnesinį, 5 Lt
– už dviejų parų.

    Visos lėšos, gautos už leidimus žūklei neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose, bus surenkamos į specialią sąskaitą ir naudojamos tik vienam tikslui – žuvų ištekliams gausinti ir saugoti. Informacija apie šių lėšų naudojimą bus skelbiama Aplinkos ministerijos tinklapyje.

    Nemokamai turės teisę žvejoti vaikai iki 16 metų, vyresni nei 62 metų asmenys ir neįgalieji. Teisę nemokamai žvejoti žūklės ploto naudotojai galės nustatyti ir kitiems asmenims, pavyzdžiui, vietos gyventojams.

    Praėjusių metų pabaigoje priimtos Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos nustato maksimalias kainas už intensyviai veisiamų žuvų žvejybą – iki šiol licencijų kainas galėjo nustatyti patys žūklės ploto naudotojai. Pagal naujas įstatymo nuostatas žūklės ploto naudotojai, vandens telkiniuose įveisę didelius kiekius žuvų ir organizavę limituotą žvejybą, už vienos paros žvejybą  tokiame telkinyje galės imti ne daugiau 50 Lt.

    Lašišas, šlakius ir kitas limituojamas žuvis bus galima žvejoti sumokėjus tą patį, kaip ir iki šiol
mokestį – 10 Lt už dieną, 30 Lt už savaitę ar 50 Lt už mėnesį. Vaikai iki 16 metų, senatvės pensininkai ir neįgalieji turės nemokamą ir limituotos žvejybos teisę, tačiau jiems gali būti nustatytos kitokios žvejybos sąlygos (pvz., tik nelimituojamų žuvų žvejyba, žvejyba sugaunant ir paleidžiant ir pan.).