 Birželio mėnesio pradžia - tinkamas metas rožes dauginti auginiais.
Beje, ne visas rožių rūšis sėkmingai vienodai pavyksta padauginti auginiais. Gerai auginiais pavyksta padauginti floribundines, vijoklines, nykštukines, o taip pat ir hibridines rožių rūšis.
Prastai įsišaknyja parko rožių auginiai.
2- 3 savaites prieš rožes daugindami auginiais, paruoškite inspektus.
Įsišaknyti auginius pjaukite iš žydinčių ar ką tik baigusių žydėti rožių ūglių. Auginius pjaukite iš vidurinės ūglių dalies, nes viršutinioji ūglių dalis yra pernelyg minkšta ir įšaknyti netinka.
Paruoštus rožių auginius kampu kas 4- 5 cm 1- 2 cm gylyje pasodinkite smėlyje (viršutiniajame inspektų dirvožemio sluoksnyje).
Rožių auginius sodinkite eilėmis, tarp eilių palikdami 10 cm tarpus. Pasodinę auginius, inspektus pritemdykite.
Pirmąsias dvi savaites pasodintus rožių auginius patariama dažnai purkšti vandeniu: net 6 kartus per dieną. Karštomis dienomis inspektų rėmus pakelkite kelis centimetrus, kad rožių auginiai prasivėdintų. Rožių auginiams įsišaknyti geriausia oro temperatūre +20- +22 laipsniai, o oro drėgnumas - ne žemesnis nei 90 proc..
Per pirmąsias 2 savaites rožių auginiai suformuoja kaliusą (augalo audinį, susidarantį pažeistoje vietoje), o dar po 2 savaičių auginiai išleidžia ir šaknis.
Įsišaknijusius rožių auginius geriausiai per žiemą palikti inspektuose.
 Birželio mėnesį intensyviai auga vaismedžių ir vaiskrūmių ūglai bei vaisių ir uogų užuomazgos. Todėl šiuo metu sodo augalus būtina kiek galima geriau aprūpinti maistinėmis nedžiagomis ir vandeniu.
Jei sodo žemė apaugusi velėna, baigusius žydėti sodo augalus patręškite karbamido tirpalu (10 l vandens ištirpinkite 40- 50 g karbamido). 1 kibiru šio tirpalo patariama palieti 2- 3 vaismedžius ar 7- 10 vaiskrūmius. Po 2 savaičių sodo augalus patręškite pakartotinai. Sode reguliariai šienaukite, o žolę palikite vietoje.
Jei sodo augalus auginate smėlio ar durpiniame dirvožemyje, 1 kvadratinį metrą sodo sklypo patręškite 9- 12 g amonio salietros ir 8- 10 g kalio chlorido, nes sodo augalams reikalingos azotinės trąšos.
- Pasak specialistų, sodo augalus geriau lieti rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų aktyviausiai dirbančias vaismedžių ir vaiskrūmių šaknis. Pavyzdžiui, tokios obelų šaknys yra 80 cm gylyje.
- Vanduo geriau įsigers į dirvožemį ir pasieks augalų šaknis, jei šaknų zonose, žemėje pradursite kelias negilias ertmes.
- Sodo augalus geriau laistyti ne vandens srove iš laistymo žarnos, o vandenį pilti į griovelius ar kanalus.
- Palieję sodo augalus, dirvožemį tuoj pat mulčiuokite plonu durpių ar perpuvusio mėšlo sluoksniu.
Palieję sodo augalus, dirvožemį taip pat galite mulčiuoti nušienauta žole, išravėtomis piktžolėmis ir kt. medžiagomis. Tačiau, jei mulčiuoti panaudosite medžių pjuvenas, atminkite, kad jos dirvoje mažina augalams reikalingo azoto kiekį, todėl kartu su medžių pjuvenomis ant 1 kvadratinio metro dirvos suberkite ir 20- 30 g amonio salietros.
Atminkite, kad sodo dirvožemis privalo būti purus ir be piktžolių, nes piktžolės sausina dirvą, pasisavina sodo augalams reikalingas maistines medžiagas.
Išravėtas ir nupjautas piktžoles galite sudėti į komposto krūvas.
Birželio mėnesį prasideda neišvengiamas ir natūralus procesas- vaismedžiai pradeda mesti vaisių užuomazgas. Beje, šį mėnesį krenta ne tik kenkėjų ir ligų pažeistos, bet ir sveikos vaisių užuomazgos. Visus krituolius būtina surinkti ir sunaikinti.
Kai kada vasaros pradžioje pradeda nykti antžeminė obelų ir kitų vaismedžių dalys: džiūsta šakelės, atšoka žievė ir t.t. Tokius vaismedžius galima sustiprinti: nudžiūvusias dalis nupjaukite, o naujus vaismedžius suformuokite iš jaunų ir pačių stipriausių ūglių, išaugintų iš "miegančių" akučių.
Jei vaismedžiai stipriai apšalo, jų šaknys pradeda sparčiai auginti atžalas. Jei šių atžalų tinkamai ir laiku neišpjausite, jos gali pražudyti ir pačius augalus.
Augdamos daržovės užtemdo viena kitą, todėl jas tenka retinti.
Smulkiasėkles daržoves (morkas, petražoles, ridikus) patariama retinti, kai jos užaugina pirmąjį tikrąjį lapelį, t. y. praėjus 3- 4 savaitėms po to, kai pasirodė jų daigai.
Daržovių retinimas - gana sunkus darbas. Be to, daržoves nepakanka praretinti tik vieną kartą.
Pirmąjį kartą praretindami:- morkas tarp jų palikite 1- 2 cm tarpus,
- tarp burokėlių ir ropių- 2- 3 cm,
- ankstyvųjų ridikėlių rūšių- 3- 4 cm,
- vėlyvųjų ridikėlių rūšių ir ridikų- 4 cm,
- griežčių - 10- 12 cm,
- petražolių - 1- 2 cm,
- daugiamečių svogūnų- 5- 6 sm tarpus.
Petražoles galima retinti visą vasarą, o jų žalumą panaudoti maistui.
Paskutinį kartą petražoles patariama praretinti rugpjūčio pabaigoje, tarp šių daržovių paliekant 6- 8 cm tarpus.
Retindami daržoves tuo pat metu išravėkite ir piktžoles.
Morkas patariama retinti prieš tai šias daržoves palaisčius ir tik vakare.
Retinant morkas, verta atminti, kad likusių dirvoje morkų šaknys apsinuogina ir ant jų kiaušinėlius sudeda morkų muselės.
Morkų muselių pažeisti šakniavaisiai nėra tinkami ilgesniam laikymui, todėl, praretinę morkas, tuoj pat dirvožemį išlyginkite.
Morkų kvapas privilioja morkų museles, todėl šį kvapą patariama panaikinti daržoves ir lysves pabarsčius maltais juodaisiais pipirais.
Pastarnokai užaugina gana stambius lapus, todėl šias daržoves patariama praretinti tarp jų paliekant 10- 12 cm tarpus.
Pastarnokus patariama ravėti vakare, užsimovus pirštines, nes šie augalai išskiria medžiagas, galinčias nudeginti odą.
Pastarnokų šakniavaisius patariama rauti pasirinktinai, kai jų skersmuo pasiekia 3 cm.
Raudami pastarnokus, pakartotinai praretinkite morkas, burokėlius ir ropes.
 Birželio mėnesio pradžioje patariama ir toliau rinkti greitai augančių ridikėlių, svogūnų, krapų, špinatų, salotų, rūgštynių, pankolių ir kt. derlių. Norėdami, kad šios daržovės išliktų kiek galima ilgiau šviežios, jas skinkite ar raukite ryte ar vakare.
Lapines salotas patariama skinti, kai jos užaugina 5- 7 lapus, nes vėliau salotų lapai sukietėja, o prieskonines daržoves- kai jos paauga iki 20 cm aukščio.
Skindami špinatus, jų moteriškųjų augalų dalį lapelių nugnybkite, o vyriškuosius augalus išraukite kartu su šaknimis. Kaip atskirti moteriškuosius ir vyriškuosius špinatus? Vyriškieji špinatai lapeliais yra apaugę kur kas mažiau nei moteriškieji špinatai. Špinatų lapelius skinti ir jų krūmelius rauti patariama iki tol, kol nepradėjo augti jų žiedstiebiai, nes tuomet lapai karsta.
Ridikėlius patariama pasirinktinai kas 2- 3 dienas rauti 10- 12 dienų.
Nuėmę žaliųjų ir ankstyvųjų daržovių derlių, jų vietoje galite pasodinti griežčių, baltagūžių ir Savojos kopūstų daigus.
Birželio mėnesio pradžioje patariama sėti agurkus, kalafijorus, ropes, ridikus (jų vartojimui žiemą), ridikėlius, petražoles.
- Agurkų sėklas birželio pradžioje patariama sėti gerai paruoštuose ir perpuvusiu mėšlu ar kompostu patręštose 90 cm pločio lysvėse. Agurkus galima sėti ir kitaip: trąšų pridėti į kiekvieną sodinimo duobutę.
- Lysvėse šachmatų langelių tvarka paruoškite 2 eilėmis sodinimo duobutes: tarp eilių palikite 40 cm, o tarp sodinimo duobučių eilėse- 50- 60 cm tarpus.
- Sėti patariama sausas ir sudaigintas agurkų sėklas, jų į kiekvieną sodinimo duobutę beriant po 8- 10 vnt.
- Agurkų sėklas patariama sėti 1,5- 2 cm gylyje. Vėliau sodinimo duobutėje palikite po 4- 5 augalus.
- Pasėję agurkų sėklas, lysves uždenkite polietileno plėvele, jų kraštus užberkite žeme.
- Kai agurkai sudygs, polietileno plėvelę virš sodinimo duobučių įpjaukite kryžmai.
Birželio mėnesio pradžioje inspektuose patariama sėti kalafijorus, kurių daigus sodinsite pakartotinai.
- Nuo birželio vidurio iki liepos pradžios inspektuose patariama sėti ridikus ir ropes, kurių užaugintus šakniavaisius laikysite per žiemą.
- Ridikų ir ropių sėklas patariama sėti sudaigintus.
- Prieš sėdami šias daržoves, į 1 kvadratinį metrą dirvos suberkite po 400- 500 g medžių pelenų ar po 1 kg gesintų kalkių, nes šios daržovės nepakenčia padidėjusio dirvos rūgštingumo.
- Šiuo metu ropes ir ridikus sėkite 1- 2 cm giliau nei jas sėjote pavasarį, nes šiuo metu dirvožemis jau būna praradęs didžiąją dalį drėgmės atsargų.
Laisvuose daržo plotuose ir toliau reguliariai sėkite ridikėlius bei petražoles.
Birželio mėnesį patariama pikuoti burokėlių daigus. Šiuos daigus galima sodinti lysvių kraštuose ar laisvose vietose.
|
RSS Feed