 Pagrindinis daržininkų darbas rugpjūčio mėnesį - darže augančių daržovių priežiūra, jų laistymas, dirvos purenimas, piktžolių ravėjimas ir tręšimas.
Tuo pat metu rugpjūčio mėnesį reikia kovoti su daržovių ligomis ir kenkėjais.
Jei norite, kad šilumą mėgstančios daržovės (agurkai, pomidorai, pipirai ir kt.) derėtų ilgiau, jas rugpjūčio mėnesį uždenkite polietileno plėvele.
Rugpjūčio mėnesio pradžioje reikia nuskinti visas pomidorų šakeles su neprasiskleidusiais žiedais, o taip pat virš ketvirtosios šakelės nugnybti augalo viršūnėlę.
Kad vaisiai būtų tolygiai apšviesti Saulės spindulių, pomidorų šakeles su vaisiais galima apsukti, nuskinti apatinius gelstančius lapus, išilgai įpjauti stiebus ir juos praskėsti mediniu pagaliuku bei sukelti ir atplėšti šaknis iš žemės. Taip pat būtina rugpjūčio mėnesį reguliariai skabyti šoninius ūglius.
- Petražolės užaugins stambesnius šakniavaisius, jei rugpjūčio mėnesį nuskabysite 4 apatinius lapus.
Sunokusius agurkus, pomidorus, aguročius, patisonus, kopūstus, pipirus ir baklažanus masiškai tenka skinti rugpjūčio mėnesį. Agurkus patariama skinti kas antrą dieną, pirštu paspaudus vaiskotį.
- Laiku nuskinkite rausvus ir paraudusius pomidorus. Jei vasara vėsi, nelaukite kol pomidorai prinoks, o jų vaisius baikite skinti iki tol, kol oro temperatūra naktimis neatšalo labiau 8 laipsnių.
- Pasirinktinai rugpjūčio mėnesį skinkite saldžiųjų ir aštriųjų pipirų ankštis.
- Rugpjūčio mėnesį taip pat reguliariai pjaukite ankstyvųjų baltagūžių kopūstų ir kalafijorų galvas.
- Svogūnų galvutes patariama kasti iki rugpjūčio mėnesio vidurio, kai masiškai pagelsta ir apvysta jų laiškai. Jei svogūnus auginate lengvame dirvožemyje, jų galvutes ištraukite, o jei sunkiame, sukelkite šakėmis.
- Kaip ir svogūnus, tuo pat metu kaskite česnakų galvutes. Česnakus reikia kasti, kai jie nebeaugina naujų laiškų ir pradeda gelsti. Iškastus svogūnus ir česnakus kartu su laiškais apdžiovinkite saulėtose vietose.
Jei vasara lietinga, iškastas svogūnų ir česnakų galvutes gerai vėdinamoje patalpoje suberkite vienu sluoksniu ir kad nepažeistų ligos, jas reguliariai vartykite. Kai laiškai apdžius, svogūnų ir česnakų galvutes 20- 30 dienų išlaikykite 35- 40 laipsnių temperatūros sąlygomis, tada nupjaukite laiškus ir šaknis, laikykite šiltoje ir sausoje patalpoje.
| | - Paskutinis liepos dešimtadienis – galutinis terminas sodinti vėlyvuosius žiedinius kopūstus.
- Apie liepos mėnesio vidurį galima pradėti imti brokolių derlių. Brokolių žiedynai pjaunami dar nepražydę, su maždaug 15 cm ilgio žiedstiebiais. Nupjovus centrinius žiedynus, susiformuoja mažesni šoniniai. Jei augalus iki rugpjūčio pabaigos reguliariai tręšite ir laistysite, brokolių derlių galėsite nuimti iki rugsėjo mėnesio.
- Jei nuėmę žirnių derlių augalų šaknis paliksite žemėje, vėliau čia augdamos daržovės gaus papildomai azoto.
| - Svarbiausi agurkų priežiūros darbai liepos mėnesį – tręšimas ir laistymas. Kuo anksčiau nuskinsite agurkus, tuo greičiau užsimegs kiti. Palikę nenuskintų vaisių, atminkite, kad dalis jau užsimezgusių agurkėlių gali visai neužaugti. Sėklinius agurkus auginkite tik ant vieno ar kelių pasirinktų augalų.
- Ankstyvosios morkos. Liepos pradžioje pasisėkite ankstyvųjų morkų. Kai jos sudygs ir prabėgs 75-95 dienos – spalio mėnesį galėsite išsikasti morkų derlių.
- Žieminiai ridikai. Liepos pradžia – tinkamiausias metas sėti žieminius ridikus. Juos reikia pakankamai laistyti ir, kad gerai laikytųsi žiemą, nepertręšti azotinėmis trąšomis.
- Prieskoninius augalus (bazilikus, dašius, raudonėlius, mairūnus ir kt.) džiovinimui pjaukite liepos mėnesį, žydėjimo pradžioje. Džiovinkite gerai vėdinamoje, nesaulėtoje patalpoje. Išdžiovintas žoles laikykite sandariai uždarytuose induose arba popieriniuose maišeliuose, tamsioje vietoje – taip išsaugosite jų aromatą iki kito derliaus.
- Kmynus rinkite mėnesio pradžioje, kol dar ne visos sėklos parudavusios. Derlių imkite anksti rytą, kol nenukrito rasa. Džiovinkite ant paklodės gerai vėdinamoje patalpoje.
- Nepamirškite kas dvi savaites 0,2 proc. trąšų tirpalu patręšti nupjautų prieskoninių daržovių. Kad prieskoninės daržovės išliktu kvapios, naudokite trąšas be azoto.
 Birželio mėnesį intensyviai auga vaismedžių ir vaiskrūmių ūglai bei vaisių ir uogų užuomazgos. Todėl šiuo metu sodo augalus būtina kiek galima geriau aprūpinti maistinėmis nedžiagomis ir vandeniu.
Jei sodo žemė apaugusi velėna, baigusius žydėti sodo augalus patręškite karbamido tirpalu (10 l vandens ištirpinkite 40- 50 g karbamido). 1 kibiru šio tirpalo patariama palieti 2- 3 vaismedžius ar 7- 10 vaiskrūmius. Po 2 savaičių sodo augalus patręškite pakartotinai. Sode reguliariai šienaukite, o žolę palikite vietoje.
Jei sodo augalus auginate smėlio ar durpiniame dirvožemyje, 1 kvadratinį metrą sodo sklypo patręškite 9- 12 g amonio salietros ir 8- 10 g kalio chlorido, nes sodo augalams reikalingos azotinės trąšos.
- Pasak specialistų, sodo augalus geriau lieti rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų aktyviausiai dirbančias vaismedžių ir vaiskrūmių šaknis. Pavyzdžiui, tokios obelų šaknys yra 80 cm gylyje.
- Vanduo geriau įsigers į dirvožemį ir pasieks augalų šaknis, jei šaknų zonose, žemėje pradursite kelias negilias ertmes.
- Sodo augalus geriau laistyti ne vandens srove iš laistymo žarnos, o vandenį pilti į griovelius ar kanalus.
- Palieję sodo augalus, dirvožemį tuoj pat mulčiuokite plonu durpių ar perpuvusio mėšlo sluoksniu.
Palieję sodo augalus, dirvožemį taip pat galite mulčiuoti nušienauta žole, išravėtomis piktžolėmis ir kt. medžiagomis. Tačiau, jei mulčiuoti panaudosite medžių pjuvenas, atminkite, kad jos dirvoje mažina augalams reikalingo azoto kiekį, todėl kartu su medžių pjuvenomis ant 1 kvadratinio metro dirvos suberkite ir 20- 30 g amonio salietros.
Atminkite, kad sodo dirvožemis privalo būti purus ir be piktžolių, nes piktžolės sausina dirvą, pasisavina sodo augalams reikalingas maistines medžiagas.
Išravėtas ir nupjautas piktžoles galite sudėti į komposto krūvas.
Birželio mėnesį prasideda neišvengiamas ir natūralus procesas- vaismedžiai pradeda mesti vaisių užuomazgas. Beje, šį mėnesį krenta ne tik kenkėjų ir ligų pažeistos, bet ir sveikos vaisių užuomazgos. Visus krituolius būtina surinkti ir sunaikinti.
Kai kada vasaros pradžioje pradeda nykti antžeminė obelų ir kitų vaismedžių dalys: džiūsta šakelės, atšoka žievė ir t.t. Tokius vaismedžius galima sustiprinti: nudžiūvusias dalis nupjaukite, o naujus vaismedžius suformuokite iš jaunų ir pačių stipriausių ūglių, išaugintų iš "miegančių" akučių.
Jei vaismedžiai stipriai apšalo, jų šaknys pradeda sparčiai auginti atžalas. Jei šių atžalų tinkamai ir laiku neišpjausite, jos gali pražudyti ir pačius augalus.
Augdamos daržovės užtemdo viena kitą, todėl jas tenka retinti.
Smulkiasėkles daržoves (morkas, petražoles, ridikus) patariama retinti, kai jos užaugina pirmąjį tikrąjį lapelį, t. y. praėjus 3- 4 savaitėms po to, kai pasirodė jų daigai.
Daržovių retinimas - gana sunkus darbas. Be to, daržoves nepakanka praretinti tik vieną kartą.
Pirmąjį kartą praretindami:- morkas tarp jų palikite 1- 2 cm tarpus,
- tarp burokėlių ir ropių- 2- 3 cm,
- ankstyvųjų ridikėlių rūšių- 3- 4 cm,
- vėlyvųjų ridikėlių rūšių ir ridikų- 4 cm,
- griežčių - 10- 12 cm,
- petražolių - 1- 2 cm,
- daugiamečių svogūnų- 5- 6 sm tarpus.
Petražoles galima retinti visą vasarą, o jų žalumą panaudoti maistui.
Paskutinį kartą petražoles patariama praretinti rugpjūčio pabaigoje, tarp šių daržovių paliekant 6- 8 cm tarpus.
Retindami daržoves tuo pat metu išravėkite ir piktžoles.
Morkas patariama retinti prieš tai šias daržoves palaisčius ir tik vakare.
Retinant morkas, verta atminti, kad likusių dirvoje morkų šaknys apsinuogina ir ant jų kiaušinėlius sudeda morkų muselės.
Morkų muselių pažeisti šakniavaisiai nėra tinkami ilgesniam laikymui, todėl, praretinę morkas, tuoj pat dirvožemį išlyginkite.
Morkų kvapas privilioja morkų museles, todėl šį kvapą patariama panaikinti daržoves ir lysves pabarsčius maltais juodaisiais pipirais.
Pastarnokai užaugina gana stambius lapus, todėl šias daržoves patariama praretinti tarp jų paliekant 10- 12 cm tarpus.
Pastarnokus patariama ravėti vakare, užsimovus pirštines, nes šie augalai išskiria medžiagas, galinčias nudeginti odą.
Pastarnokų šakniavaisius patariama rauti pasirinktinai, kai jų skersmuo pasiekia 3 cm.
Raudami pastarnokus, pakartotinai praretinkite morkas, burokėlius ir ropes.
 Birželio mėnesio pradžioje patariama ir toliau rinkti greitai augančių ridikėlių, svogūnų, krapų, špinatų, salotų, rūgštynių, pankolių ir kt. derlių. Norėdami, kad šios daržovės išliktų kiek galima ilgiau šviežios, jas skinkite ar raukite ryte ar vakare.
Lapines salotas patariama skinti, kai jos užaugina 5- 7 lapus, nes vėliau salotų lapai sukietėja, o prieskonines daržoves- kai jos paauga iki 20 cm aukščio.
Skindami špinatus, jų moteriškųjų augalų dalį lapelių nugnybkite, o vyriškuosius augalus išraukite kartu su šaknimis. Kaip atskirti moteriškuosius ir vyriškuosius špinatus? Vyriškieji špinatai lapeliais yra apaugę kur kas mažiau nei moteriškieji špinatai. Špinatų lapelius skinti ir jų krūmelius rauti patariama iki tol, kol nepradėjo augti jų žiedstiebiai, nes tuomet lapai karsta.
Ridikėlius patariama pasirinktinai kas 2- 3 dienas rauti 10- 12 dienų.
Nuėmę žaliųjų ir ankstyvųjų daržovių derlių, jų vietoje galite pasodinti griežčių, baltagūžių ir Savojos kopūstų daigus.
Birželio mėnesio pradžioje patariama sėti agurkus, kalafijorus, ropes, ridikus (jų vartojimui žiemą), ridikėlius, petražoles.
- Agurkų sėklas birželio pradžioje patariama sėti gerai paruoštuose ir perpuvusiu mėšlu ar kompostu patręštose 90 cm pločio lysvėse. Agurkus galima sėti ir kitaip: trąšų pridėti į kiekvieną sodinimo duobutę.
- Lysvėse šachmatų langelių tvarka paruoškite 2 eilėmis sodinimo duobutes: tarp eilių palikite 40 cm, o tarp sodinimo duobučių eilėse- 50- 60 cm tarpus.
- Sėti patariama sausas ir sudaigintas agurkų sėklas, jų į kiekvieną sodinimo duobutę beriant po 8- 10 vnt.
- Agurkų sėklas patariama sėti 1,5- 2 cm gylyje. Vėliau sodinimo duobutėje palikite po 4- 5 augalus.
- Pasėję agurkų sėklas, lysves uždenkite polietileno plėvele, jų kraštus užberkite žeme.
- Kai agurkai sudygs, polietileno plėvelę virš sodinimo duobučių įpjaukite kryžmai.
Birželio mėnesio pradžioje inspektuose patariama sėti kalafijorus, kurių daigus sodinsite pakartotinai.
- Nuo birželio vidurio iki liepos pradžios inspektuose patariama sėti ridikus ir ropes, kurių užaugintus šakniavaisius laikysite per žiemą.
- Ridikų ir ropių sėklas patariama sėti sudaigintus.
- Prieš sėdami šias daržoves, į 1 kvadratinį metrą dirvos suberkite po 400- 500 g medžių pelenų ar po 1 kg gesintų kalkių, nes šios daržovės nepakenčia padidėjusio dirvos rūgštingumo.
- Šiuo metu ropes ir ridikus sėkite 1- 2 cm giliau nei jas sėjote pavasarį, nes šiuo metu dirvožemis jau būna praradęs didžiąją dalį drėgmės atsargų.
Laisvuose daržo plotuose ir toliau reguliariai sėkite ridikėlius bei petražoles.
Birželio mėnesį patariama pikuoti burokėlių daigus. Šiuos daigus galima sodinti lysvių kraštuose ar laisvose vietose.
|
RSS Feed