Picture
    Štai ir sulaukėme pirmojo pavasario mėnesio.  Ir nors už lango dar sniegas, ir kartais šaltukas paspaudžia visai  žiemiškai, diena iš dienos saulė kopia vis aukščiau ir šildys stipriau.  Tai reiškia, kad atėjo laikas pradėti pavasario darbus sode.

    Darbai sode kovą: 
         - Apsaugoti augalus nuo šalčio ir nudegimų nuo saulės; 
         - Apdengtų augalų vėdinimas; 
         - Dvimečių, daugiamečių ir žolės priežiūra; 
         - Gvazdikėlių ir violų pikavimas; 
         - Sėjami vienmečių daigai.

    Kas nepadaryta sode rudenį
prieš žiemą (šiltnamių dezinfekcija, sutvarkomi baldai, patalpos ir inventorius), vertėtų paskubėti padaryti dabar. Be to, jei galvojate kokius nors pakeitimus sode, dar pats laikas susidaryti sodo planą.

     Kovą pageidautina dažniau, bent kartą per 1-2 savaites, aplankyti sodą, nes daugeliui augalų ateina sunkiausias žiemojimo laikotarpis.  Saulė greitai suvaro sniegą, ypač iš pietų ir vakarų pusės nuo pastatų, tvorų, spygliuočių medžių.  Purus minkštas sniegas, patikimai saugantis augalus nuo šalčio, pavasarėjant sutankėja ir pasidengia sunkia ledine pluta. Sėsdami sniegas ir pluta pažeidžia jaunus medelius ir krūmus. Plutą reikėtų atsargiai sudaužyti ir nukasti sniegą nuo šakelių. Medeliai pradės atitirpti ir atgyti. Dieną saulės atokaitoje jų žievė sušyla iki 20°C, o naktį šaltis pažeidžia audinius.  Esant tokioms aplinkybėms, medžiai ir krūmai, ypač spygliuočiai, gauna apdegimus nuo saulės, labiausiai pavojingus jauniems medžiams, kai kuriems daugiamečiams ir ypač dvimečiams - šaknys išstumiamos iš dirvos.   Medžius apsaugoti padeda balinimas -  kamienų padengimas kalkėmis arba specilaiais dažais.  Jei rudens balinimas nuplaunamas lietumis, prieš žiemą kalkinimą reikia atnaujinti. 

Picture
     Apdenkite sniegu nuo takelių ant atitirpusių alpinariumo, gėlyno, vejos plotų. Patikrinkite, ar veikia spąstai pelėms, jei būtina, juos atnaujinkite.  Apsaugokite šešėliu nuo nudegimo nuo saulės arba šviesiu audiniu ar popieriumi apvyniokite spygliuočius, bent jau retus ir reikalaujančius daugiau priežiūros, jeigu tai dar nebuvo padaryta anksčiau.

    Sode sulaikomi polaidžio vandenys. Tam atlydžio metu sutrypiamas sniegas aplink medžių kamienus, o tarplysviuose sniegas nukasamas, kad dirva greičiau titirptų ir absorbuotų vandenį.  Sušalusia žeme vanduo greitai nuteka. Sniego tirpimas skatinamas pabarsčius jį pelenų, anglių ir kelio dulkėmis arba pridengus skaidria plėvele. Nuo medžių kamienų nuimami aprišimai. Iš apkasimų išlaisvinami jauni augalai.

    Kovo pabaigoje - balandžio pradžioje pats laikas užsiimti medžių ir krūmų priežiūra: pabalinti kamienus, nugenėti nereikalingas ar sausas šakeles, sodo derva užtepti žaizdeles, nuošalus, apgraužtas vietas. Neblogai būtų kamienus apsaugoti lipniomis juostomis nuo kenkėjų ir apipurkšti augalus cheminėmis medžiagomis.
    
     Prie namų esančiuose soduose drėgnu oru suaugusių medžių kamienai ir storos šakos valomi nuo nušalusios žievės (specialiomis metalinėmis grandyklėmis ir šepečiais).  Tuo pačiu sekama,  kad nebūtų pažeisti gyvos žievės ir medienos sluoksniai.  Visi likučiai deginami, nes juose gali būti kenkėjų lervų, ligų sukėlėjų, erkių. 

    Po valymo būtina nubalinti kamienus ir pagrindines pirmos pakopos šakas.  Norėdami tai padaryti, naudokite kalkių (negesintas kalkes, Ca (OH)2).  Paprastai kibire vandens ištirpinama 2 kg kalkių ir 1 kg riebaus molio, o dėl geresnio sukibimo su žieve į mišinį pridedama, pvz. klijų (lipalo). galima  nusipirkti ir jau paruošto mišinio. Jei skiedinys buvo parengtas be klijų, medžius po lietaus reikės balinti vėl.
    Mėnesio pabaigoje šiltomis dienomis patartina  užsiimti senų vaismedžių valymu, retinimu ir regeneracija.  Po genėjimo didelės žaizdos (pašalinus skeletines šakas) kruopščiai padengiamos sodo tepalu, parduodamu bet kurioje specializuotoje parduotuvėje, arba kitomis izoliacinėmis medžiagomis (aliejumi, plastilinu).  Geras tepalas apsaugo paviršinius žaizdos audinius nuo džiuvimo, neleidžia skverbtis kenksmingiems mikroorganizmams, skatina greitą žaizdų gijimą ir užsitraukimą.

Picture
    Kai kurie sodininkai-mėgejai savarankiškai gaminasi sodo tepalą iš lygių dalių vaško arba parafino, kanifolijos arba sakų ir augalinio aliejaus (arba gyvulinių riebalų).  Pirmiausia talpoje tirpinama kanifolija, po to smulkiais gabaliukais pridedama vaško arba parafino, tada įpilama aliejaus arba riebalų.  Mišiniui užvirus, jis išpilamas į kibirą su šaltu vandeniu, kur jis ir ataušta.

    Santykinės daugiamečių augalų  ramybės laikotarpis baigiasi ir prasideda sulčių judėjimas. Vais­me­džiai pa­va­sa­rį pa­jun­ta at­ši­lus orams, kai že­mė prie šak­nų su­šy­la iki 4-6°C.

    Šiltomis saulėtomis dienomis pageidautina iškelti rožių, hortenzijų, rododendrų ir kitų šilumą mėgstančių krūmų ir daugiamečių augalų uždangalus, kitaip pradės vystytis pelėsiniai grybeliai, ir augalai žus nuo iššutimo.

    Jeigu dirvožemis neįšalęs ir nepermirkęs nuo lietaus, į lysves galima nešti kompostą, ir perkasti dirvą. Praturtinkite trąšomis žemę po medžiais ir krūmais. Galima ženkliai sumažinti piktžolių, perkasus viršutinį dirvos sluoksnį iki jų atsiradimo. 
 
     Nutirpus sniegui, patikrinkite daugiamečių ir dvimečių būklę: jei pradėjo šutimas, kuriam vykstant augalai tarsi pakyla virš žemės ant šaknų, būtinai įsodinkite juos arba pamulčiuokite durpėmis ar puvenomis aplink krūmelius.  Nepamirškite vejos.  Kai tik ji liks be sniego - kilstelėkite žolę vėduokliniu grėbliu, pašalinkite šiukšles ir likusius pernykščius lapus.

    Tačiau pats karščiausias laikas gėlininkams šį mėnesį ne sode, o namuose. Ant palangių žaliuoja sodinukai. Pikiuoti galima tiesiog į dėžes, bet geriau - į vazonėlius, tada sodinukai  persodinant į žemę mažiau traumuojami ir serga.

    Trečiosios mėnesio dekados pradžioje ateina laikas sodinti vienmečius sodinukams. Šiuo  laikotarpiu galima sėti šiuos augalus: astrus, verbenas, kinų gvazdikėlius, kvapiuosius žirnelius, lobelijas, petunijas, salvijas, žioveinius, kvapųjį tabaką, flioksus Drummonda ir kt. 

Pavasaris (iki pumpurų išsiskleidimo)
Picture

Genėjimas

    Kol neprasidėjo sulčiųjudėjimas, reikia apgenėti ir suformuoti vaismedžių lajas. Be genėjimo nesitikėkite gauti gero derliaus. 

     Pirmiausia išpjaunamos sausos, sausėjančios, nulūžusios ir smarkiai nuo ligų ar kenkėjų nukentėjusiosšakos. Toks sanitarinis genėjimas kasmet atliekamas visų amžių medžiams. 

     Skeletinės obels ar kriaušės šakos, kai geros augimo sąlygos, trumpinamos trečdaliu, kai augimo sąlygos komplikuotos (trumpos šaknys, vėlyvas pasodinimas, tinkamo drėkinimo stoka) - iki pusės šakų ilgio. 

     Slyvos, trešnės, vyšniosšakos nupjaunamos iki pusės, nepalankiomis sąlygomis - šiek tiek daugiau nei pusės. Skeletinės to paties medžio šakos per pirmąjį genėjimą trumpinamos nevienodai. Stipresnės ir aukštai esančios nupjaustomos daugiau, o silpnos iržemiau augančios - mažiau. 

     Negalima leisti medžio sutankėjimo. Tai veda link greito derlingų šakelių lajos viduje apmirimo ir vaisių mažėjimo. Todėl vaismedis genimas visą jo „gyvenimą". 

Tręšimas

    Ankstyvą pavasarį, kadažemė dar įšalusi, bet jau pradeda atitirpti, reikia tolygiai ant viso dirvos paviršiaus išbarstyti azotines trąšas: 1 kvadratiniam metrui 15 - 20 g amonio salietros, arba 10 - 15 g karbamido, arba 25 - 30 g amonio sulfato. 

     Jei sodas laistomas reguliariai, azotinėmis trąšomis tręšiama du-tris kartus. Pirmasis kartas -pavasarį, kaip pagrindinės trąšos atšylančiam dirvožemiui; antras ir trečias kartas - kaip skystas papildomas tręšimas (skiedinio koncentracija ne daugiau 2 proc.) arba sausai į drėgną dirvą arba prieš laistant. 

     Mėšlas, kompostai, fosforinės ir kalio trąšos po vaisiniais augalais ir uogomis dedamos įpagrindinės šaknų masės išsidėstymo zoną rudenį prieš giliai perkasant dirvą. Tačiau jei dėl kokių nors priežasčių rudenį patręšta nebuvo, reikia patręšti pavasarį.

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Liaudyje sakoma...


    - Kovas (paukštis) atplasnoja, pavasarį į kiemą atneša.
    - Kovą pavasariu kvepia.
    - Kovas klastingas: tai verkia, tai juokiasi.
    - Paukščiai lizdus suka saulėtoje pusėje - bus šalta vasara.
    - Anksti parskrenda kovai, vieversiai (vyturiai) - pavasaris bus šiltas.
    - Sausas kovas ir šlapia gegužė - bus geras derlius.
    - Jei kovas šaltas - gegužė bus šilta. 
    - Kokia kovo pabaiga ir balandžio pradžia, tokia bus ir vasara.
    - Lietingas kovas retai kada žada gerus metus.
    - Jei iš beržo teka daug sulos - bus lietinga vasara.  
    - Jei kovą rytais šąla, žemė geriau džiūsta, vasara bus graži.  
    - Jei kovo gale kalasi žolė - neaugs vasarojus. 
    - Jei sniegą leidžia lyjant - bus geras pavasaris.