Kalba, kuri nebuvo pasakyta
"Šatijų" sodininkų bendrijos visuotiniame susirinkime, įvykusiame 2011 06 04
1. Ar nebuvo bandymo pasisavinti bendrijos lėšų?
Šia kalba pasistengsiu aiškiai ir suprantamai apžvelgti susidariusią situaciją mūsų bendrijos veikloje, ypač dėl ūkinės-finansinės veiklos kontrolės.
"Tikrindama" 2009-2010 m. sodų bendrijos veiklą, revizinė komisija nepastebėjo beveik 5000 Lt trūkumo. Tai paaiškėjo, kai atkakliai reikalaujant, užsitraukiant pirmininko ir iždininko "nemalonę", pavyko išsireikalauti sąskaitos Ūkio banke išrašą. Atvirai pasakius, žodis "tikrinimas" čia visai netinka, nes realybėje tikrinimo nėra. Yra tik formalus pusdienio trukmės bendras iždininko ir revizinės komisijos pasisėdėjimas, pavartant kai kuriuos buhalterinius dokumentus.
To trūkumo nepastebėjo bendrijos iždininkas, nes, jo žodžiais tariant, jis neturėjo banko sąskaitos išrašo. Ne tik neturėjo, bet jo ir nereikalavo. Kaip tokiu atveju įmanoma vesti apskaitą, jei iždininkas neturi pirminių dokumentų, negana to, jis net ir neišsireikalauja, kad gautų dokumentus apskaitai (banko sąskaitų išrašus, PVM sąskaitas-faktūras ir pan.). Tiesiai sakant, buhalteris neatliko savo tiesioginių pareigų.
Taip pat nebuvo užfiksuota, kad mano minėta suma, pažeidžiant Sodininkų bendrijų įstatymą ir Visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimą, buvo paskolinta Sodininkų bendrijų asociacijai. Ji buvo paskolinta 2009 metų vasarą ir iki 2010 05 01 dar nebuvo grąžinta mūsų sodų bendrijai (mūsų bendrijos ataskaitinis laikotarpis ir finansiniai metai yra ne nuo metų pradžios, o nuo gegužės 1 d. ir tęsiasi iki balandžio 30 d. imtinai).
Taigi, kadangi 2010 05 01 dienai "atlikta" revizija šio trūkumo nepastebėjo, jos nefiksavo ir iždininko vedama apskaita, susidarė situacija, kad šių pinigų grįžimas į mūsų bendrijos sąskaitą tapo priklausomas tik nuo sodų bendrijos pirmininko "geros valios". Jei jie nebūtų sugrąžinti, niekas niekada jų ir nebūtų pasigedęs. Aš negaliu tvirtinti, kad toks planas buvo, tačiau...
Vietoj to, kad šie pinigai būtų banke ir už juos būtų gaunamos palūkanos, jie buvo neteisėtai paskolinti.
Dabar yra atsiradusi versija neva buvo sudaryta paskolos sutartis ir paimtas užstatas. Jei tokia ir buvo (aš nesu jos matęs), tai ji yra niekinė ir negaliojanti nuo jos pasirašymo momento, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.
Žinoma, pirmininkas neabejotinai tvirtins ar jau tvirtino, kad tas paskolinimas yra didžiulė nauda mūsų bendrijai, o ateity bus dar didesnė - iškalbingumo sugebėjimais mes iš čia esančių nė vienas jam neprilygstame. Tačiau tai būtų labiau panašu į garsiuosius Vasiukus ir žinomą šachmatų didmeistrį.
"Tikrindama" 2009-2010 m. sodų bendrijos veiklą, revizinė komisija nepastebėjo beveik 5000 Lt trūkumo. Tai paaiškėjo, kai atkakliai reikalaujant, užsitraukiant pirmininko ir iždininko "nemalonę", pavyko išsireikalauti sąskaitos Ūkio banke išrašą. Atvirai pasakius, žodis "tikrinimas" čia visai netinka, nes realybėje tikrinimo nėra. Yra tik formalus pusdienio trukmės bendras iždininko ir revizinės komisijos pasisėdėjimas, pavartant kai kuriuos buhalterinius dokumentus.
To trūkumo nepastebėjo bendrijos iždininkas, nes, jo žodžiais tariant, jis neturėjo banko sąskaitos išrašo. Ne tik neturėjo, bet jo ir nereikalavo. Kaip tokiu atveju įmanoma vesti apskaitą, jei iždininkas neturi pirminių dokumentų, negana to, jis net ir neišsireikalauja, kad gautų dokumentus apskaitai (banko sąskaitų išrašus, PVM sąskaitas-faktūras ir pan.). Tiesiai sakant, buhalteris neatliko savo tiesioginių pareigų.
Taip pat nebuvo užfiksuota, kad mano minėta suma, pažeidžiant Sodininkų bendrijų įstatymą ir Visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimą, buvo paskolinta Sodininkų bendrijų asociacijai. Ji buvo paskolinta 2009 metų vasarą ir iki 2010 05 01 dar nebuvo grąžinta mūsų sodų bendrijai (mūsų bendrijos ataskaitinis laikotarpis ir finansiniai metai yra ne nuo metų pradžios, o nuo gegužės 1 d. ir tęsiasi iki balandžio 30 d. imtinai).
Taigi, kadangi 2010 05 01 dienai "atlikta" revizija šio trūkumo nepastebėjo, jos nefiksavo ir iždininko vedama apskaita, susidarė situacija, kad šių pinigų grįžimas į mūsų bendrijos sąskaitą tapo priklausomas tik nuo sodų bendrijos pirmininko "geros valios". Jei jie nebūtų sugrąžinti, niekas niekada jų ir nebūtų pasigedęs. Aš negaliu tvirtinti, kad toks planas buvo, tačiau...
Vietoj to, kad šie pinigai būtų banke ir už juos būtų gaunamos palūkanos, jie buvo neteisėtai paskolinti.
Dabar yra atsiradusi versija neva buvo sudaryta paskolos sutartis ir paimtas užstatas. Jei tokia ir buvo (aš nesu jos matęs), tai ji yra niekinė ir negaliojanti nuo jos pasirašymo momento, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.
Žinoma, pirmininkas neabejotinai tvirtins ar jau tvirtino, kad tas paskolinimas yra didžiulė nauda mūsų bendrijai, o ateity bus dar didesnė - iškalbingumo sugebėjimais mes iš čia esančių nė vienas jam neprilygstame. Tačiau tai būtų labiau panašu į garsiuosius Vasiukus ir žinomą šachmatų didmeistrį.
2. Dabartinis sodininkų bendrijos pirmininkas nevykdo valdybos sprendimų, nors pagal įstatymą-privalo.
Viena iš priežasčių, kodėl pirmininkas susigundė nusispjauti į įstatymus ir susirinkimo sprendimą, o iždininkas (buhalteris) gali bandyti tvirtinti, kad nieko nežinojo, yra tai, kad pirmininkas sudarė sutartį su bankais taip, kad mokėjimo pavedimus jis gali atlikti tik savo parašu, nedalyvaujant buhalteriui. Pavyko valdyboje priimti sprendimą, kad visi mokėjimo pavedimai butu pasirašomi dviem parašais, t. y. dalyvaujant ir buhalteriui. Deja, mano žiniomis pirmininkas šio sprendimo nevykdo.
Valdyba taip pat yra nusprendusi, kad šių metų ūkinės - finansinės veiklos patikrinime turiu dalyvauti ir aš (valdybos narys Kęstutis Čeponis). Tačiau pirmininkas su iždininku ir vėl nevykdė šio sprendimo: jie man nepranešė, kad vyks patikrinimas.
Valdyboje pavyko priimti sprendimą, neišmokėti 1000 Lt pašalpos pirmininkui Česlovui Pijoraičiui. Pašalpą išmokėti siūlė iždininkas K. Mačiulaitis. Bet ar šio valdybos sprendimo laikomasi - aš nesu tikras. Neabejoju, kad mūsų revizinė komisija nenagrinėjo, ar nėra kokių nors papildomų išmokų, neskaitant atlyginimo: ji pažiūri tuos dokumentus, kuriuos pateikia buhalteris, bet buhalteris nebūtinai gali pateikti visus.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad pirmininkas kai kuriuos valdybos sprendimus vykdo. 2010 metų vasarą, tuoj po visuotinio susirinkimo, pirmininkui per valdybos posėdį pavyko pasiekti, kad jo atlyginimas būtų padidintas iki 1600 Lt per mėnesį. Tokį atlyginimą jis gaudavo ekonominės euforijos metu 2008 metais. Pagrindinis pirmininko argumentas buvo tas, kad "krizė baigėsi ir, be to, pagrindiniame darbe jam sumažintas atlyginimas". Gal tai padarė įspūdį valdybos nariams, nes tik vienas balsas buvo prieš tokį sprendimą.
Valdyba taip pat yra nusprendusi, kad šių metų ūkinės - finansinės veiklos patikrinime turiu dalyvauti ir aš (valdybos narys Kęstutis Čeponis). Tačiau pirmininkas su iždininku ir vėl nevykdė šio sprendimo: jie man nepranešė, kad vyks patikrinimas.
Valdyboje pavyko priimti sprendimą, neišmokėti 1000 Lt pašalpos pirmininkui Česlovui Pijoraičiui. Pašalpą išmokėti siūlė iždininkas K. Mačiulaitis. Bet ar šio valdybos sprendimo laikomasi - aš nesu tikras. Neabejoju, kad mūsų revizinė komisija nenagrinėjo, ar nėra kokių nors papildomų išmokų, neskaitant atlyginimo: ji pažiūri tuos dokumentus, kuriuos pateikia buhalteris, bet buhalteris nebūtinai gali pateikti visus.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad pirmininkas kai kuriuos valdybos sprendimus vykdo. 2010 metų vasarą, tuoj po visuotinio susirinkimo, pirmininkui per valdybos posėdį pavyko pasiekti, kad jo atlyginimas būtų padidintas iki 1600 Lt per mėnesį. Tokį atlyginimą jis gaudavo ekonominės euforijos metu 2008 metais. Pagrindinis pirmininko argumentas buvo tas, kad "krizė baigėsi ir, be to, pagrindiniame darbe jam sumažintas atlyginimas". Gal tai padarė įspūdį valdybos nariams, nes tik vienas balsas buvo prieš tokį sprendimą.
3. Ar mūsų revizinė komisija kompetentinga atlikti ūkinės - finansinės veiklos patikrinimą?
Toliau gilinantis į esamą padėtį paaiškėjo, kad mūsų išrinkta revizinė komisija sudaryta iš asmenų, kurie niekaip nėra susiję su buhalterija ar apskaita. Tai gali būti puikūs žmonės savo veiklos srityje, tačiau buhalterijoje vargu ar jie gali ką nuveikti. Manau, kad laikantis blogiausių tradicijų, jos (revizinės komisijos narės) buvo įkalbėtos (pirmininko ar iždininko) "dalyvauti" revizinėje komisijoje argumentais, jog "čia nieko rimto, beveik formalumas". Ir, kas taip pat yra blogai, jos sutiko, o eilinis visuotinis
susirinkimas mechaninio balsavimo būdu tai patvirtino.
Šįmet revizinė komisija daug ko "nepastebėjo". Nors skandalas dėl neteisėtai paskolintų beveik 5000 Lt revizinei komisijai buvo žinomas, ji niekaip savo ataskaitoje šio finansinio prasižengimo nepakomentavo.
Revizinė komisija taip pat nepastebėjo, kad atleidžiant iš darbo pagalbinį darbininką, jam nebuvo sumokėta kompensacija už nepasinaudotas atostogas už visą dirbtą laikotarpį - daugiau kaip už metus. O kompensacijos būtų ir nereikėję mokėti, jei pirmininkas būtų įforminęs darbininkui atostogas, tuo labiau, kad pirmininko ir iždininko žodžiais tariant, nieko tas darbininkas porą mėnesių ir nedirbo. Sako nedirbo, bet atlyginimą jam mokėjo. Kodėl negalėjo išleisti atostogų? Toks aplaidumas mūsų bendrijai kainuos virš 1000 Lt.
Galima dar daug ką vardinti, pavyzdžiui, ar revizinė komisija tikrina, ar visi iš sodininkų surinkti gryni pinigai patenka į kasą, kiek išduota leidimų statyboms, ar tie raštai registruojami ir kiek surinkta pinigų už tuos leidimus, revizinė komisija netikrina, ar visi atlikti bankiniai pavedimai yra teisėti, ar jiems yra valdybos arba susirinkimo sprendimas ir t. t. Nesakau, kad būtinai yra
daromi sąmoningi prasižengimai, bet juk gali būti ir vadinamųjų žmogiškų klaidų. Tuo labiau, kad iždininkas apskaitą tvarko primityviai, nesinaudodamas jokiomis kompiuterinėmis programomis, kas leistų kai kurių klaidų išvengti.
susirinkimas mechaninio balsavimo būdu tai patvirtino.
Šįmet revizinė komisija daug ko "nepastebėjo". Nors skandalas dėl neteisėtai paskolintų beveik 5000 Lt revizinei komisijai buvo žinomas, ji niekaip savo ataskaitoje šio finansinio prasižengimo nepakomentavo.
Revizinė komisija taip pat nepastebėjo, kad atleidžiant iš darbo pagalbinį darbininką, jam nebuvo sumokėta kompensacija už nepasinaudotas atostogas už visą dirbtą laikotarpį - daugiau kaip už metus. O kompensacijos būtų ir nereikėję mokėti, jei pirmininkas būtų įforminęs darbininkui atostogas, tuo labiau, kad pirmininko ir iždininko žodžiais tariant, nieko tas darbininkas porą mėnesių ir nedirbo. Sako nedirbo, bet atlyginimą jam mokėjo. Kodėl negalėjo išleisti atostogų? Toks aplaidumas mūsų bendrijai kainuos virš 1000 Lt.
Galima dar daug ką vardinti, pavyzdžiui, ar revizinė komisija tikrina, ar visi iš sodininkų surinkti gryni pinigai patenka į kasą, kiek išduota leidimų statyboms, ar tie raštai registruojami ir kiek surinkta pinigų už tuos leidimus, revizinė komisija netikrina, ar visi atlikti bankiniai pavedimai yra teisėti, ar jiems yra valdybos arba susirinkimo sprendimas ir t. t. Nesakau, kad būtinai yra
daromi sąmoningi prasižengimai, bet juk gali būti ir vadinamųjų žmogiškų klaidų. Tuo labiau, kad iždininkas apskaitą tvarko primityviai, nesinaudodamas jokiomis kompiuterinėmis programomis, kas leistų kai kurių klaidų išvengti.
4. Pavydėtina išmonė, bandant išvengti tikro patikrinimo.
Pirmininkas su iždininku prieš įvykstant bendrijos revizijai susitarė su vienu iš mūsų bendrijos narių, kuri dirba atsakingą darbą VMI, kad ji atliktų bendrijos finansinės veiklos patikrinimą. Šio susitarimo detalių nežinau. Nors pagal įstatymą samdyti ką nors patikrinimui gali visuotinis susirinkimas. Bent jau valdyba apie tai turėtų žinoti. Neaišku, koks buvo susitarimas, ką susitarta tikrinti, į ką buvo kreipiamas didesnis dėmesys, o į ką iš viso nepažiūrėta?
Nėra blogai, kad kažkas tikrina. Blogai yra tai, kad žmogus buvo įtrauktas į pirmininko ir iždininko atkaklų siekį išvengti kompleksinio ir išsamaus bendrijos ūkinės - finansinės veiklos patikrinimo. Aš tą patikrinimo protokolą mačiau ir skaičiau. Kai paprašiau, kad norėčiau jį gauti (kopiją) ir giliau išanalizuoti, iždininkas K. Mačiulaitis man atsakė, kad pirmininkas liepęs man
to protokolo neduoti, nes tai, pirmininko žodžiais tariant, nėra oficialus dokumentas. Taigi, kaip jie nori, taip jie ir vertina: jei reikia- oficialus, jei ne - neoficialus.
Nėra blogai, kad kažkas tikrina. Blogai yra tai, kad žmogus buvo įtrauktas į pirmininko ir iždininko atkaklų siekį išvengti kompleksinio ir išsamaus bendrijos ūkinės - finansinės veiklos patikrinimo. Aš tą patikrinimo protokolą mačiau ir skaičiau. Kai paprašiau, kad norėčiau jį gauti (kopiją) ir giliau išanalizuoti, iždininkas K. Mačiulaitis man atsakė, kad pirmininkas liepęs man
to protokolo neduoti, nes tai, pirmininko žodžiais tariant, nėra oficialus dokumentas. Taigi, kaip jie nori, taip jie ir vertina: jei reikia- oficialus, jei ne - neoficialus.
5. Ką gali ir ko negali buhalteris?
Būtinai noriu pabrėžti, kad iždininko K. Mačiulaičio darbas mūsų bendrijoje susideda iš dviejų dalių: visas sodų ūkis ir apskaita. Dėl sodų ūkio priežiūros ir rūpesčio juo aš, kaip ir daugelis jūsų, neabejoju, kad jis savo darbą atlieka rūpestingai, kruopščiai ir atsakingai - tokio žmogaus dar reikėtų paieškoti. Ir taupiai. Jo taupumas visiems žinomas ir tai ūkyje nėra blogai.
Tačiau su apskaita yra problemų. Kad ir sodų bendrijos kasos likutis su minuso ženklu. Tai geriausiu atveju gali rodyti, kad susimaišę asmeniniai ir bendrijos pinigai. Arba kas nors blogiau. Be to, iždininkas yra ir valdybos narys. Ir kai jis piktinasi, kad norima atlikti auditą arba rimtą patikrinimą, tai kyla klausimas, kas šiuo metu kalba: Mačiulaitis - valdybos narys ar Mačiulaitis -
buhalteris? Jei taip piktinasi Mačiulaitis - buhalteris, tai jau visiškas nesusipratimas: nežinau, kaip būtų suprastas kokios nors organizacijos buhalteris, besipiktinantis noru patikrinti apskaitą!?
Prieš kelis metus buvęs valdybos narys G. Gailius siūlė, kad į "Šatijų" sodininkų bendrijos Įstatus būtų įtraukta nuostata, kad buhalteris (iždininkas) negali būti valdybos nariu. Prisipažinsiu, kad aš tada jo idėjos nepalaikiau, nesupratau to siūlymo, maniau, kad tai yra kažkokie asmeniškumai. Tačiau dabar aiškiai matau, kad atsiranda rimtas interesų konfliktas tarp Mačiulaičio - valdybos nario ir Mačiulaičio - iždininko.
Tačiau su apskaita yra problemų. Kad ir sodų bendrijos kasos likutis su minuso ženklu. Tai geriausiu atveju gali rodyti, kad susimaišę asmeniniai ir bendrijos pinigai. Arba kas nors blogiau. Be to, iždininkas yra ir valdybos narys. Ir kai jis piktinasi, kad norima atlikti auditą arba rimtą patikrinimą, tai kyla klausimas, kas šiuo metu kalba: Mačiulaitis - valdybos narys ar Mačiulaitis -
buhalteris? Jei taip piktinasi Mačiulaitis - buhalteris, tai jau visiškas nesusipratimas: nežinau, kaip būtų suprastas kokios nors organizacijos buhalteris, besipiktinantis noru patikrinti apskaitą!?
Prieš kelis metus buvęs valdybos narys G. Gailius siūlė, kad į "Šatijų" sodininkų bendrijos Įstatus būtų įtraukta nuostata, kad buhalteris (iždininkas) negali būti valdybos nariu. Prisipažinsiu, kad aš tada jo idėjos nepalaikiau, nesupratau to siūlymo, maniau, kad tai yra kažkokie asmeniškumai. Tačiau dabar aiškiai matau, kad atsiranda rimtas interesų konfliktas tarp Mačiulaičio - valdybos nario ir Mačiulaičio - iždininko.
6. Ar reikia rimto mūsų ūkinės - finansinės veiklos patikrinimo ir kaip tai padaryti?
Dėl visų aukščiau išvardintų ir eilės neišvardintų priežasčių neabejoju, kad ūkinės - finansinės veiklos patikrinimai privalo būti rimti. Tuo labiau, kad mes kalbame apie savo pinigus, kuriuos mokesčių pavidalu sumokame į bendrijos kasą ar pervedame į bendrijos sąskaitą. Tai mūsų pinigai ir tie, kuriems mes leidome juos valdyti, privalo su mumis atsiskaityti už kiekvieną litą.
Vieno iš valdybos posedžio metu kilo mintis samdyti auditą. Tai būtų labai gerai. Tačiau blogai yra tai, kad tai būtų brangus malonumas. Domėjausi tuo ir radau tokių kainų, kad už vienų ataskaitinių metų laikotarpį yra prašoma net 4000 Lt. Logiška būtų tikrinti bent 3 metus atgal. Taigi,10 - 12 tūkst. litų būtų labai brangu.
Tačiau jei ligoniui reikia atlikti apendicito operaciją, nebūtinai tai turi daryti medicinos mokslų daktaras. Šiuo atveju buhalteris, turintis auditoriaus kvalifikaciją, yra tiesiog per brangus "malonumas".
Mano pasiūlymas būtų toks: trijų ataskaitinių metų bendrijos ūkinės - finansinės veiklos patikrinimui pasamdyti kvalifikuotą buhalterę, prie jos į komisiją priskirti buhalterio kvalifikaciją turinčius 1 - 2 žmones (pvz.: p. B. Kazilionienę), įtraukti į šią komisiją mane (mano išsilavinimas ekonominis ir nuo 1981 metų dirbu darbą, susijusį su ekonomika ir finansais, be to, esu valdybos narys ir taip galėčiau padėti spręsti problemas, kurios gali kilti revizijos metu). Svarbiausią darbą čia turėtų atlikti samdoma kvalifikuota buhalterė, o visi kiti būtų tik pagalbininkai (esant reikalui).
Tokios buhalterės kandidatūrą aš turiu. Tai žmogus,dirbantis vyr. buhalterio darbą daugiau kaip16 metų įvairaus didumo ir profilio įmonėse, savo pavaldume yra turėjęs nuo vieno iki septynių pavaldinių - buhalterių, tačiau, esant reikalui, galintis atlikti kiekvieno iš jų darbą. Taigi, tai kvalifikuotas plataus profilio specialistas ir gerai yra tai, kad jis šiuo metu porą mėnesių yra laisvas ir tam galėtų skirti savo laiką. Aš įsivaizduoju, kad toks patikrinimas galėtų užtrukti iki mėnesio laiko - jei reik, gal kiek ir ilgiau. Ir mums tai galėtų kainuoti iki 3400 Lt su visais mokesčiais. Šiuo atveju revizorius uždirbtų apie 2000 Lt "į rankas". Bandyčiau ieškoti legalių būdų, kaip tokią revizoriaus paslaugą pirkti pigiau, kad pakaktų sumokėti mažesnius mokesčius. Iš kitos pusės, jei pirmininko ir iždininko atlyginimą sumažintume po 100 Lt mėnesiui, tai per metus sutaupytume tiek, kiek reikėtų tokiai revizijai apmokėti.
Noriu pabrėžti,kad negali būti nemokamos kontrolės.Net jei ir nieko labai blogo nerastume (pagal dabartinę situaciją sunkoka tuo patikėti) ,toks patikrinimas būtų prasmingas. Dabar mes turime nemokamą kontrolę,o tai reiškia,kad neturime jokios.
Vieno iš valdybos posedžio metu kilo mintis samdyti auditą. Tai būtų labai gerai. Tačiau blogai yra tai, kad tai būtų brangus malonumas. Domėjausi tuo ir radau tokių kainų, kad už vienų ataskaitinių metų laikotarpį yra prašoma net 4000 Lt. Logiška būtų tikrinti bent 3 metus atgal. Taigi,10 - 12 tūkst. litų būtų labai brangu.
Tačiau jei ligoniui reikia atlikti apendicito operaciją, nebūtinai tai turi daryti medicinos mokslų daktaras. Šiuo atveju buhalteris, turintis auditoriaus kvalifikaciją, yra tiesiog per brangus "malonumas".
Mano pasiūlymas būtų toks: trijų ataskaitinių metų bendrijos ūkinės - finansinės veiklos patikrinimui pasamdyti kvalifikuotą buhalterę, prie jos į komisiją priskirti buhalterio kvalifikaciją turinčius 1 - 2 žmones (pvz.: p. B. Kazilionienę), įtraukti į šią komisiją mane (mano išsilavinimas ekonominis ir nuo 1981 metų dirbu darbą, susijusį su ekonomika ir finansais, be to, esu valdybos narys ir taip galėčiau padėti spręsti problemas, kurios gali kilti revizijos metu). Svarbiausią darbą čia turėtų atlikti samdoma kvalifikuota buhalterė, o visi kiti būtų tik pagalbininkai (esant reikalui).
Tokios buhalterės kandidatūrą aš turiu. Tai žmogus,dirbantis vyr. buhalterio darbą daugiau kaip16 metų įvairaus didumo ir profilio įmonėse, savo pavaldume yra turėjęs nuo vieno iki septynių pavaldinių - buhalterių, tačiau, esant reikalui, galintis atlikti kiekvieno iš jų darbą. Taigi, tai kvalifikuotas plataus profilio specialistas ir gerai yra tai, kad jis šiuo metu porą mėnesių yra laisvas ir tam galėtų skirti savo laiką. Aš įsivaizduoju, kad toks patikrinimas galėtų užtrukti iki mėnesio laiko - jei reik, gal kiek ir ilgiau. Ir mums tai galėtų kainuoti iki 3400 Lt su visais mokesčiais. Šiuo atveju revizorius uždirbtų apie 2000 Lt "į rankas". Bandyčiau ieškoti legalių būdų, kaip tokią revizoriaus paslaugą pirkti pigiau, kad pakaktų sumokėti mažesnius mokesčius. Iš kitos pusės, jei pirmininko ir iždininko atlyginimą sumažintume po 100 Lt mėnesiui, tai per metus sutaupytume tiek, kiek reikėtų tokiai revizijai apmokėti.
Noriu pabrėžti,kad negali būti nemokamos kontrolės.Net jei ir nieko labai blogo nerastume (pagal dabartinę situaciją sunkoka tuo patikėti) ,toks patikrinimas būtų prasmingas. Dabar mes turime nemokamą kontrolę,o tai reiškia,kad neturime jokios.
7. Ar daug mums kainuoja mūsų samdomi darbuotojai?
Beje, pirmininkas mums kainuoja tam tikra prasme daugiau, nei mano siūloma kvalifikuota buhalterė revizijai atlikti. Šis pirmininko darbas yra antraeilis, t.y. pusė etato. Pilnas etatas būtų 1600 x 2 = 3200,- Lt plius mokesčiai. Iš viso apie 4570,- Lt . Ar mums reikalingas toks brangus vadybininkas, darantis tokias elementarias klaidas? Kokie grandioziniai uždaviniai sprendžiami čia, sodų bendrijoje, kur mokesčius moka ir tokius brangius vadybininkus išlaiko didelė dalis pensininkų ar invalidų?
O kiek mums kainuoja du samdomi darbuotojai - pirmininkas ir iždininkas?
Skaičiavimas paprastas: 1600 x 2 x 1,31 (sodra) x 12 mėn. = 50304 Lt. Čia aš neįskaičiuoju atostogų kompensacijos. O ji sudaro per metus apie 9,1 procento, t. y. 4578,- Lt. Iš viso būtų 54882,- Lt per metus. Jei darbuotojai metų bėgyje atostogauja, tai išeinant iš darbo atostogų kompensacijos nereikės mokėti. Sakykim.
Kiek mes surenkam mokesčių? Paskaičiuokim: bendrijoje yra 778 sklypai, vidutinis vieno sklypo dydis 6,5 aro, už arą mokame 20,- Lt .Todėl turime surinkti 778 x 6,5 x 20 = 101 140,- Lt.
Dar ne viskas. Dalis sodininkų (tie, kurie nuolat gyvena), moka 30 procentų daugiau. Tokių yra apie, sakykim, ne mažiau 140. Skaičiuojam: 140 x 6,5 x 20 x 0.30 = 5460,- Lt . Iš viso gavome 101140 + 5460 = 106 600,-Lt.
Iš šių skaičių matyti, kad mums du samdomi darbuotojai kainuoja apie pusę visų sumokamų mokesčių.
Iždininko ataskaitose matyti,kad per metus jis surenka apie 90 000,- Lt (o kur kiti pinigai?). Taigi, atlyginimas tuomet jau sudaro 50304 : 90000 x 100 = 55,89 proc. mūsų sumokamų mokesčių.
O kiek mums kainuoja du samdomi darbuotojai - pirmininkas ir iždininkas?
Skaičiavimas paprastas: 1600 x 2 x 1,31 (sodra) x 12 mėn. = 50304 Lt. Čia aš neįskaičiuoju atostogų kompensacijos. O ji sudaro per metus apie 9,1 procento, t. y. 4578,- Lt. Iš viso būtų 54882,- Lt per metus. Jei darbuotojai metų bėgyje atostogauja, tai išeinant iš darbo atostogų kompensacijos nereikės mokėti. Sakykim.
Kiek mes surenkam mokesčių? Paskaičiuokim: bendrijoje yra 778 sklypai, vidutinis vieno sklypo dydis 6,5 aro, už arą mokame 20,- Lt .Todėl turime surinkti 778 x 6,5 x 20 = 101 140,- Lt.
Dar ne viskas. Dalis sodininkų (tie, kurie nuolat gyvena), moka 30 procentų daugiau. Tokių yra apie, sakykim, ne mažiau 140. Skaičiuojam: 140 x 6,5 x 20 x 0.30 = 5460,- Lt . Iš viso gavome 101140 + 5460 = 106 600,-Lt.
Iš šių skaičių matyti, kad mums du samdomi darbuotojai kainuoja apie pusę visų sumokamų mokesčių.
Iždininko ataskaitose matyti,kad per metus jis surenka apie 90 000,- Lt (o kur kiti pinigai?). Taigi, atlyginimas tuomet jau sudaro 50304 : 90000 x 100 = 55,89 proc. mūsų sumokamų mokesčių.
8. Kiek samdomi darbuotojai dirba žiemą?
Visi sutiksite, kad šaltuoju metų laiku darbo krūvis mažesnis.Todėl logiška būtų mokėti skirtingus atlyginimus šiltuoju ir šaltuoju metų periodais.
Bet šių sprendimų nesiūlau priimti dabar. Atidėkim tai vėlesniam laikui, kai LESTO galutinai perims iš bendrijos elektros ūkį su visa apskaita. Tai taip pat keis darbuotojų darbo krūvį. Nesakau, kad iždininkui K. Mačiulaičiui reikėtų kažkaip drastiškai mažinti atlyginimą, gal net ir visai jo nekeisti šiltuoju metų laiku, nes jis dirba visą dieną ir klausimų sprendžia daug. O tokio, kuris atsakingai prižiūrėtų mūsų "nelaimingą" šiukšlių konteinerį, vargu ar būtų lengva rasti.
Atlyginimai už darbą, mano nuomone, galėtų būti mokami mažesni maždaug nuo lapkričio pradžios iki kovo pabaigos.
Bet šių sprendimų nesiūlau priimti dabar. Atidėkim tai vėlesniam laikui, kai LESTO galutinai perims iš bendrijos elektros ūkį su visa apskaita. Tai taip pat keis darbuotojų darbo krūvį. Nesakau, kad iždininkui K. Mačiulaičiui reikėtų kažkaip drastiškai mažinti atlyginimą, gal net ir visai jo nekeisti šiltuoju metų laiku, nes jis dirba visą dieną ir klausimų sprendžia daug. O tokio, kuris atsakingai prižiūrėtų mūsų "nelaimingą" šiukšlių konteinerį, vargu ar būtų lengva rasti.
Atlyginimai už darbą, mano nuomone, galėtų būti mokami mažesni maždaug nuo lapkričio pradžios iki kovo pabaigos.
9. Ką siūlau?
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlau:
1. Nepatvirtinti revizinės komisijos ataskaitos.
2.Pasamdyti kvalifikuotą buhalterį 3-jų metų ūkinės - finansinės veiklos patikrinimui, pavedant organizuoti komisijos darbą man,įtraukiant į komisijos sudėtį kvalifikuotų buhalterių iš sodininkų tarpo.
3. Įpareigoti valdybą sušaukti neeilinį bendrijos narių susirinkimą ne vėliau, kaip 2011 m. rugsėjo mėnesį. Jame turėtų būti aptariami revizijos rezultatai, samdomų darbuotojų darbo užmokesčio klausimai ir nuostata, ar iždininkas gali būti valdybos nariu.
4. Visą informaciją apie bendrijos veiklą skelbti interneto svetainėje: valdybos posėdžių darbotvarkes, priimtus nutarimus, sudarytas sutartis, kam ir kie išleidžiama pinigų ir pan.
1. Nepatvirtinti revizinės komisijos ataskaitos.
2.Pasamdyti kvalifikuotą buhalterį 3-jų metų ūkinės - finansinės veiklos patikrinimui, pavedant organizuoti komisijos darbą man,įtraukiant į komisijos sudėtį kvalifikuotų buhalterių iš sodininkų tarpo.
3. Įpareigoti valdybą sušaukti neeilinį bendrijos narių susirinkimą ne vėliau, kaip 2011 m. rugsėjo mėnesį. Jame turėtų būti aptariami revizijos rezultatai, samdomų darbuotojų darbo užmokesčio klausimai ir nuostata, ar iždininkas gali būti valdybos nariu.
4. Visą informaciją apie bendrijos veiklą skelbti interneto svetainėje: valdybos posėdžių darbotvarkes, priimtus nutarimus, sudarytas sutartis, kam ir kie išleidžiama pinigų ir pan.
10. Ko aš siekiu?
Jokiu būdu nesiekiu ką nors išversti iš posto ir užimti kieno nors vietą. Esu labai užimtas žmogus ir tokiam darbui neturiu laiko. Pagrindinis mano tikslas:
- kad mūsų visų pinigai būtų naudojami racionaliai,
- kad nepermokėtume samdomiems darbuotojams už jų nepadarytus, o tik papasakotus darbus,
- kad žinotume, jog tie mūsų sunešti mokesčių pavidalu pinigai niekur nedingsta, yra saugūs, naudojami skaidriai,
- kad būtų atsiskaitoma už kiekvieną išleistą litą,
- kad įgaliojimai valdyti mūsų pinigus būtų suteikti tiems žmonėms, kurie pasiruošę dirbti pagal taisykles ir nieko neslėpdami nuo mūsų.
Neabejoju,kad iždininkas su pirmininku "atliko didelį darbą", siekdami sukviesti į šį susirinkimą kuo didesnį savo rėmėjų būrį, pateikdami išankstinę klaidingą informaciją apie esamą situaciją ir taip juos klaidindami. Tačiau tikiu, kad žmonės atskirs pelus nuo grūdų. Jei to padaryti jiems nepavyks šiandien, pavyks vėliau.
Linkiu visiems sėkmės, drąsos ir išminties priimant svarbius sprendimus!
Pagarbiai
Sodininkų bendrijos "Šatijai" valdybos narys
Šatijų kaimo seniūnaitis
Kęstutis Čeponis
- kad mūsų visų pinigai būtų naudojami racionaliai,
- kad nepermokėtume samdomiems darbuotojams už jų nepadarytus, o tik papasakotus darbus,
- kad žinotume, jog tie mūsų sunešti mokesčių pavidalu pinigai niekur nedingsta, yra saugūs, naudojami skaidriai,
- kad būtų atsiskaitoma už kiekvieną išleistą litą,
- kad įgaliojimai valdyti mūsų pinigus būtų suteikti tiems žmonėms, kurie pasiruošę dirbti pagal taisykles ir nieko neslėpdami nuo mūsų.
Neabejoju,kad iždininkas su pirmininku "atliko didelį darbą", siekdami sukviesti į šį susirinkimą kuo didesnį savo rėmėjų būrį, pateikdami išankstinę klaidingą informaciją apie esamą situaciją ir taip juos klaidindami. Tačiau tikiu, kad žmonės atskirs pelus nuo grūdų. Jei to padaryti jiems nepavyks šiandien, pavyks vėliau.
Linkiu visiems sėkmės, drąsos ir išminties priimant svarbius sprendimus!
Pagarbiai
Sodininkų bendrijos "Šatijai" valdybos narys
Šatijų kaimo seniūnaitis
Kęstutis Čeponis