Picture
Braškes galima sodinti ir pavasarį- pirmajame gegužės mėnesio dešimtadienyje, tačiau visgi geriausia braškes sodinti vasaros pabaigoje, trečiajame rugpjūčio mėnesio dešimtadienyje. Braškių nepatariama sodinti žemumose, kuriose nusistovi šalti orai, o taip pat tose vietose, kuriose dirvožemis yra pernelyg šlapias. Braškių šaknys nėra gilios, todėl drėgmės trūkumas turi nemažai įtakos šių augalų auginimui ir uogų derliui.

    Prieš sodindami braškes, ištirkite dirvožemį, ar jis nėra užkrėstas pjūklelių lervomis, paprastuoju varpučiu ir kitomis piktžolėmis.

    Braškes patariama sodinti puriame, priesmėlio, bet ne smėlio ir ne priemolio dirvožemyje, kuriame gruntiniai vandenys yra ne arčiau nei 60 cm nuo dirvos paviršiaus.

    Braškes būtina apsaugoti nuo vėjo. Gerai, kai šalia braškynų auga jauni klevai, beržai, liepos.

    Braškių daigai žymiai blogiau prigyja, kai dirvožemyje trūksta drėgmės.


 
 
Picture
    Pagrindinis daržininkų darbas rugpjūčio mėnesį - darže augančių daržovių priežiūra, jų laistymas, dirvos purenimas, piktžolių ravėjimas ir tręšimas.

    Tuo pat metu rugpjūčio mėnesį reikia kovoti su daržovių ligomis ir kenkėjais.

    Jei norite, kad šilumą mėgstančios daržovės (agurkai, pomidorai, pipirai ir kt.) derėtų ilgiau, jas rugpjūčio mėnesį uždenkite polietileno plėvele.

    Rugpjūčio mėnesio pradžioje reikia nuskinti visas pomidorų šakeles su neprasiskleidusiais žiedais, o taip pat virš ketvirtosios šakelės nugnybti augalo viršūnėlę.

    Kad vaisiai būtų tolygiai apšviesti Saulės spindulių, pomidorų šakeles su vaisiais galima apsukti, nuskinti apatinius gelstančius lapus, išilgai įpjauti stiebus ir juos praskėsti mediniu pagaliuku bei sukelti ir atplėšti šaknis iš žemės. Taip pat būtina rugpjūčio mėnesį reguliariai skabyti šoninius ūglius.

  • Petražolės užaugins stambesnius šakniavaisius, jei rugpjūčio mėnesį nuskabysite 4 apatinius lapus.
Sunokusius agurkus, pomidorus, aguročius, patisonus, kopūstus, pipirus ir baklažanus masiškai tenka skinti rugpjūčio mėnesį. Agurkus patariama skinti kas antrą dieną, pirštu paspaudus vaiskotį.
  • Laiku nuskinkite rausvus ir paraudusius pomidorus. Jei vasara vėsi, nelaukite kol pomidorai prinoks, o jų vaisius baikite skinti iki tol, kol oro temperatūra naktimis neatšalo labiau 8 laipsnių.
  • Pasirinktinai rugpjūčio mėnesį skinkite saldžiųjų ir aštriųjų pipirų ankštis.
  • Rugpjūčio mėnesį taip pat reguliariai pjaukite ankstyvųjų baltagūžių kopūstų ir kalafijorų galvas.
  • Svogūnų galvutes patariama kasti iki rugpjūčio mėnesio vidurio, kai masiškai pagelsta ir apvysta jų laiškai. Jei svogūnus auginate lengvame dirvožemyje, jų galvutes ištraukite, o jei sunkiame, sukelkite šakėmis. 
  • Kaip ir svogūnus, tuo pat metu kaskite česnakų galvutes. Česnakus reikia kasti, kai jie nebeaugina naujų laiškų ir pradeda gelsti. Iškastus svogūnus ir česnakus kartu su laiškais apdžiovinkite saulėtose  vietose.
Jei vasara lietinga, iškastas svogūnų ir česnakų galvutes gerai vėdinamoje patalpoje suberkite vienu sluoksniu ir kad nepažeistų ligos, jas reguliariai vartykite. Kai laiškai apdžius, svogūnų ir česnakų galvutes 20- 30 dienų išlaikykite 35- 40 laipsnių temperatūros sąlygomis, tada nupjaukite laiškus ir šaknis, laikykite šiltoje ir sausoje patalpoje.


 
 
  • Nuėmę braškių derlių, tuoj pat nupjaukite ūsus.
Braškes vienoje vietoje geriausia auginti trejus metus. Senesniuose, net ir gerai prižiūrimuose braškynuose derlius ima mažėti.

  • Liepos mėnesį tręšdami vaismedžius paskatinsite formuotis žiedinius pumpurus kitų metų derliui. Trąšų berkite 50-60 g/kv. m.
  • Trešnes genėkite nuėmę derlių – iki žiemos jos spės užsigydyti žaizdas.
  • Apgenėkite graikinius riešutmedžius.
  • Sudeginkite ir pakeiskite naujomis birželį ant vaismedžių kamienų užvyniotas gofruoto popieriaus juostas.
  • Šį mėnesį paskutinįsyk tręškite rožes, kad iki rudens spėtų sumedėti ūgliai – bus mažesnė tikimybė, kad jie nušals.
  • Skiepykite rožes akutėmis.
  • Antra liepos pusė – geriausias metas dauginti vilkdalgius.
  • Nužydėjusioms daugiametėms gėlėms neleiskite brandinti sėklų, – tai silpnina augalus.
  • Vasarą baseinuose vandens nekeiskite, o tik papildykite.
  • Liepos mėnesį galite iškasti pavasarines svogūnines gėles. Pavasarinio erančio geriau nepersodinkite, kad užsisėtų pats.
  • Šį mėnesį svarbu tinkamai prižiūrėti kambarines gėles. Dažniausiai augalai perdžiūva šeimininkams išvykus atostogų, todėl prieš iškeliaudami įkaskite gėliapuodžius į smėlį, o jų viršų apdenkite samanomis.
 
 
  • Paskutinis liepos dešimtadienis – galutinis terminas sodinti vėlyvuosius žiedinius kopūstus.
  • Apie liepos mėnesio vidurį galima pradėti imti brokolių derlių. Brokolių žiedynai pjaunami dar nepražydę, su maždaug 15 cm ilgio žiedstiebiais. Nupjovus centrinius žiedynus, susiformuoja mažesni šoniniai. Jei augalus iki rugpjūčio pabaigos reguliariai tręšite ir laistysite, brokolių derlių galėsite nuimti iki rugsėjo mėnesio.
  • Jei nuėmę žirnių derlių augalų šaknis paliksite žemėje, vėliau čia augdamos daržovės gaus papildomai azoto.
  • Svarbiausi agurkų priežiūros darbai liepos mėnesį – tręšimas ir laistymas. Kuo anksčiau nuskinsite agurkus, tuo greičiau užsimegs kiti. Palikę nenuskintų vaisių, atminkite, kad dalis jau užsimezgusių agurkėlių gali visai neužaugti. Sėklinius agurkus auginkite tik ant vieno ar kelių pasirinktų augalų.
  • Ankstyvosios morkos. Liepos pradžioje pasisėkite ankstyvųjų morkų. Kai jos sudygs ir prabėgs 75-95 dienos – spalio mėnesį galėsite išsikasti morkų derlių.
  • Žieminiai ridikai. Liepos pradžia – tinkamiausias metas sėti žieminius ridikus. Juos reikia pakankamai laistyti ir, kad gerai laikytųsi žiemą, nepertręšti azotinėmis trąšomis.
  • Prieskoninius augalus (bazilikus, dašius, raudonėlius, mairūnus ir kt.) džiovinimui pjaukite liepos mėnesį, žydėjimo pradžioje. Džiovinkite gerai vėdinamoje, nesaulėtoje patalpoje. Išdžiovintas žoles laikykite sandariai uždarytuose induose arba popieriniuose maišeliuose, tamsioje vietoje – taip išsaugosite jų aromatą iki kito derliaus.
  • Kmynus rinkite mėnesio pradžioje, kol dar ne visos sėklos parudavusios. Derlių imkite anksti rytą, kol nenukrito rasa. Džiovinkite ant paklodės gerai vėdinamoje patalpoje.
  • Nepamirškite kas dvi savaites 0,2 proc. trąšų tirpalu patręšti nupjautų prieskoninių daržovių. Kad prieskoninės daržovės išliktu kvapios, naudokite trąšas be azoto.
 
 
Picture
    Birželio mėnesio pradžia - tinkamas metas rožes dauginti auginiais
    Beje, ne visas rožių rūšis sėkmingai vienodai pavyksta padauginti auginiais. Gerai auginiais pavyksta padauginti floribundines, vijoklines, nykštukines, o taip pat ir hibridines rožių rūšis.

    Prastai įsišaknyja parko rožių auginiai.

    2- 3 savaites prieš rožes daugindami auginiais, paruoškite inspektus.

    Įsišaknyti auginius pjaukite iš žydinčių ar ką tik baigusių žydėti rožių ūglių. Auginius pjaukite iš vidurinės ūglių dalies, nes viršutinioji ūglių dalis yra pernelyg minkšta ir įšaknyti netinka.

    Paruoštus rožių auginius kampu kas 4- 5 cm 1- 2 cm gylyje pasodinkite smėlyje (viršutiniajame inspektų dirvožemio sluoksnyje).

    Rožių auginius sodinkite eilėmis, tarp eilių palikdami 10 cm tarpus. Pasodinę auginius, inspektus pritemdykite.

    Pirmąsias dvi savaites pasodintus rožių auginius patariama dažnai purkšti vandeniu: net 6 kartus per dieną. Karštomis dienomis inspektų rėmus pakelkite kelis centimetrus, kad rožių auginiai prasivėdintų. Rožių auginiams įsišaknyti geriausia oro temperatūre +20- +22 laipsniai, o oro drėgnumas - ne žemesnis nei 90 proc..

    Per pirmąsias 2 savaites rožių auginiai suformuoja kaliusą (augalo audinį, susidarantį pažeistoje vietoje), o dar po 2 savaičių auginiai išleidžia ir šaknis.

    Įsišaknijusius rožių auginius geriausiai per žiemą palikti inspektuose.


 
 
Picture
Birželio mėnesį intensyviai auga vaismedžių ir vaiskrūmių ūglai bei vaisių ir uogų užuomazgos. Todėl šiuo metu sodo augalus būtina kiek galima geriau aprūpinti maistinėmis nedžiagomis ir vandeniu.

    Jei sodo žemė apaugusi velėna, baigusius žydėti sodo augalus patręškite karbamido tirpalu (10 l vandens ištirpinkite 40- 50 g karbamido). 1 kibiru šio tirpalo patariama palieti 2- 3 vaismedžius ar 7- 10 vaiskrūmius. Po 2 savaičių sodo augalus patręškite pakartotinai. Sode reguliariai šienaukite, o žolę palikite vietoje.

    Jei sodo augalus auginate smėlio ar durpiniame dirvožemyje, 1 kvadratinį metrą sodo sklypo patręškite 9- 12 g amonio salietros ir 8- 10 g kalio chlorido, nes sodo augalams reikalingos azotinės trąšos.
  • Pasak specialistų, sodo augalus geriau lieti rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų aktyviausiai dirbančias vaismedžių ir vaiskrūmių šaknis. Pavyzdžiui, tokios obelų šaknys yra 80 cm gylyje.
  • Vanduo geriau įsigers į dirvožemį ir pasieks augalų šaknis, jei šaknų zonose, žemėje pradursite kelias negilias ertmes.
  • Sodo augalus geriau laistyti ne vandens srove iš laistymo žarnos, o vandenį pilti į griovelius ar kanalus.
  • Palieję sodo augalus, dirvožemį tuoj pat mulčiuokite plonu durpių ar perpuvusio mėšlo sluoksniu.

    Palieję sodo augalus, dirvožemį taip pat galite mulčiuoti nušienauta žole, išravėtomis piktžolėmis ir kt. medžiagomis. Tačiau, jei mulčiuoti panaudosite medžių pjuvenas, atminkite, kad jos dirvoje mažina augalams reikalingo azoto kiekį, todėl kartu su medžių pjuvenomis ant 1 kvadratinio metro dirvos suberkite ir 20- 30 g amonio salietros.

    Atminkite, kad sodo dirvožemis privalo būti purus ir be piktžolių, nes piktžolės sausina dirvą, pasisavina sodo augalams reikalingas maistines medžiagas.

    Išravėtas ir nupjautas piktžoles galite sudėti į komposto krūvas.

    Birželio mėnesį prasideda neišvengiamas ir natūralus procesas- vaismedžiai pradeda mesti vaisių užuomazgas. Beje, šį mėnesį krenta ne tik kenkėjų ir ligų pažeistos, bet ir sveikos vaisių užuomazgos. Visus krituolius būtina surinkti ir sunaikinti.

    Kai kada vasaros pradžioje pradeda nykti antžeminė obelų ir kitų vaismedžių dalys: džiūsta šakelės, atšoka žievė ir t.t. Tokius vaismedžius galima sustiprinti: nudžiūvusias dalis nupjaukite, o naujus vaismedžius suformuokite iš jaunų ir pačių stipriausių ūglių, išaugintų iš "miegančių" akučių.

    Jei vaismedžiai stipriai apšalo, jų šaknys pradeda sparčiai auginti atžalas. Jei šių atžalų tinkamai ir laiku neišpjausite, jos gali pražudyti ir pačius augalus.


 
 
Picture

   Augdamos daržovės užtemdo viena kitą, todėl jas tenka retinti.

    Smulkiasėkles daržoves (morkas, petražoles, ridikus) patariama retinti, kai jos užaugina pirmąjį tikrąjį lapelį, t. y. praėjus 3- 4 savaitėms po to, kai pasirodė jų daigai.

    Daržovių retinimas - gana sunkus darbas. Be to, daržoves nepakanka praretinti tik vieną kartą.

    Pirmąjį kartą praretindami:

  • morkas tarp jų palikite 1- 2 cm tarpus, 
  • tarp burokėlių ir ropių- 2- 3 cm, 
  • ankstyvųjų ridikėlių rūšių- 3- 4 cm, 
  • vėlyvųjų ridikėlių rūšių ir ridikų- 4 cm, 
  • griežčių - 10- 12 cm, 
  • petražolių - 1- 2 cm, 
  • daugiamečių svogūnų- 5- 6 sm tarpus.

    Petražoles galima retinti visą vasarą, o jų žalumą panaudoti maistui.

    Paskutinį kartą petražoles patariama praretinti rugpjūčio pabaigoje, tarp šių daržovių paliekant 6- 8 cm tarpus.

    Retindami daržoves tuo pat metu išravėkite ir piktžoles.

    Morkas patariama retinti prieš tai šias daržoves palaisčius ir tik vakare.

    Retinant morkas, verta atminti, kad likusių dirvoje morkų šaknys apsinuogina ir ant jų kiaušinėlius sudeda morkų muselės.

    Morkų muselių pažeisti šakniavaisiai nėra tinkami ilgesniam laikymui, todėl, praretinę morkas, tuoj pat dirvožemį išlyginkite.

    Morkų kvapas privilioja morkų museles, todėl šį kvapą patariama panaikinti daržoves ir lysves pabarsčius maltais juodaisiais pipirais.

    Pastarnokai užaugina gana stambius lapus, todėl šias daržoves patariama praretinti tarp jų paliekant 10- 12 cm tarpus.

    Pastarnokus patariama ravėti vakare, užsimovus pirštines, nes šie augalai išskiria medžiagas, galinčias nudeginti odą.

    Pastarnokų šakniavaisius patariama rauti pasirinktinai, kai jų skersmuo pasiekia 3 cm.

    Raudami pastarnokus, pakartotinai praretinkite morkas, burokėlius ir ropes.


 
 
Picture
    Birželio mėnesio pradžioje patariama ir toliau rinkti greitai augančių ridikėlių, svogūnų, krapų, špinatų, salotų, rūgštynių, pankolių ir kt. derlių. Norėdami, kad šios daržovės išliktų kiek galima ilgiau šviežios, jas skinkite ar raukite ryte ar vakare.

    Lapines salotas patariama skinti, kai jos užaugina 5- 7 lapus, nes vėliau salotų lapai sukietėja, o prieskonines daržoves- kai jos paauga iki 20 cm aukščio.

    Skindami špinatus, jų moteriškųjų augalų dalį lapelių nugnybkite, o vyriškuosius augalus išraukite kartu su šaknimis. Kaip atskirti moteriškuosius ir vyriškuosius špinatus? Vyriškieji špinatai lapeliais yra apaugę kur kas mažiau nei moteriškieji špinatai. Špinatų lapelius skinti ir jų krūmelius rauti patariama iki tol, kol nepradėjo augti jų žiedstiebiai, nes tuomet lapai karsta.

    Ridikėlius patariama pasirinktinai kas 2- 3 dienas rauti 10- 12 dienų.

    Nuėmę žaliųjų ir ankstyvųjų daržovių derlių, jų vietoje galite pasodinti griežčių, baltagūžių ir Savojos kopūstų daigus.

    Birželio mėnesio pradžioje patariama sėti agurkus, kalafijorus, ropes, ridikus (jų vartojimui žiemą), ridikėlius, petražoles.

  • Agurkų sėklas birželio pradžioje patariama sėti gerai paruoštuose ir perpuvusiu mėšlu ar kompostu patręštose 90 cm pločio lysvėse. Agurkus galima sėti ir kitaip: trąšų pridėti į kiekvieną sodinimo duobutę.
  • Lysvėse šachmatų langelių tvarka paruoškite 2 eilėmis sodinimo duobutes: tarp eilių palikite 40 cm, o tarp sodinimo duobučių eilėse- 50- 60 cm tarpus.
  • Sėti patariama sausas ir sudaigintas agurkų sėklas, jų į kiekvieną sodinimo duobutę beriant po 8- 10 vnt.
  • Agurkų sėklas patariama sėti 1,5- 2 cm gylyje. Vėliau sodinimo duobutėje palikite po 4- 5 augalus.
  • Pasėję agurkų sėklas, lysves uždenkite polietileno plėvele, jų kraštus užberkite žeme.
  • Kai agurkai sudygs, polietileno plėvelę virš sodinimo duobučių įpjaukite kryžmai.

    Birželio mėnesio pradžioje inspektuose patariama sėti kalafijorus, kurių daigus sodinsite pakartotinai.

  • Nuo birželio vidurio iki liepos pradžios inspektuose patariama sėti ridikus ir ropes, kurių užaugintus šakniavaisius laikysite per žiemą.
  • Ridikų ir ropių sėklas patariama sėti sudaigintus.
  • Prieš sėdami šias daržoves, į 1 kvadratinį metrą dirvos suberkite po 400- 500 g medžių pelenų ar po 1 kg gesintų kalkių, nes šios daržovės nepakenčia padidėjusio dirvos rūgštingumo.
  • Šiuo metu ropes ir ridikus sėkite 1- 2 cm giliau nei jas sėjote pavasarį, nes šiuo metu dirvožemis jau būna praradęs didžiąją dalį drėgmės atsargų.



Laisvuose daržo plotuose ir toliau reguliariai sėkite
ridikėlius bei petražoles.


Birželio mėnesį patariama pikuoti burokėlių daigus. Šiuos daigus galima sodinti lysvių kraštuose ar laisvose vietose.

 
 
Picture
Daržovių sėja ir sodinimas gegužės mėnesį. Gegužė – tai daugumos daržovių sėjos ir sodinimo mėnuo. Sodiname ir sėjame keliais fenologiniais terminais. Prasidėjus tikrajam pavasariui, kai vudutinė paros temperatūra viršija +5°C, pradėjus žaliuoti paprastajai ievai (balandžio 25 d.- gegužės 8d.), žydėti baltažiedei plukei (balandžio 25 d.- gegužės 10 d.), kukuoti gegutei (balandžio 25 d.- gegužės 6 d.), parskridus kregždėms (balandžio 24 d.- gegužės 9 d.) sėjamos gelteklės, pupos, burokėliai ankstyvam derliui, prieskoninės daržovės, sodinami žiedinių kopūstų daigai, svogūnai, salierai, ropiniai kopūstai, brokoliai, porai, salotos, burokėlių, kopūstų, griežčių, morkų, ridikų, ridikėlių ir salierų pasodai. 

Burokėlių ir morkų sėja. Paprastajai ievai (gegužės 6- 18 d. d.) ir vyšniai (gegužės 11-20 d. d.) pradėjus žydėti sėjami burokėliai ir morkos laikymui žiemą, apsaugotose vietose pupelės, melisos ir juozažolės, sodinami vėlyvieji, briu-seliniai ir žiediniai kopūstai, salierų, gelsvių ir raudonėlių daigai. 

Žiedinių kopūsų, moliūgų, agurkų, pomidorų ir kitų daržovių sėjos laikas. Vidutinei paros temperatūrai viršijus +10°C, pradėjus žydėti paprastajai alyvai (gegužės 17- 29 d. d.) sėjami žiediniai kopūstai rudens derliui, moliūgai, aguročiai, patisonai, cukinijos, pupelės, sodinami griežčiai, apsaugotose vietose dumplainiai, agurkai, pomidorai, vidutinio ankstyvumo kopūstai, mairūnai, sodinami citrininių melisų ir petražolių daigai. 

Ten, kur pasėtos arba pasodintos daržovės, purename dirvą. Tai padeda reguliuoti augalams palankia kryptimi drėgmės ir oro režimą, naikinti piktžoles. Lėtai dygstančių daržovių eilutes reikia paženklinti, dėl to bus galima paankstinti priežiūros darbus. 

Ilgiau dygstančios yra ankštinių pipirių, artišokų, dumplainių, krapų, pastarnokų, petražolių, rabarbarų, salierų, šparagų, špinatų sėklos. Auginant šių daržovių daigus dėžutėse, neskubėkite daryti išvados, kad sėklos nedaigios, nes jos gali dygti dvi savaites ir net ilgiau. Kad greičiau sudygtų, sėklos brinkinamos ir daiginamos. Brinkintos ar sudygusios sėklos sėjamos tik į drėgną dirvą ir laistomos. 

Tuos žemės plotus, kuriuose auginsime vėlyvesnes daržoves, reikia kas savaitę purenti, neleidžiant įsigalėti piktžolėms, kurios tuo metu labai intensyviai dygsta ir auga. Be to, dirvoje sulaikoma drėgmė. Daržovių sėklos įterpiamos nevienodu gyliu. Smulkios morkų, petražolių, salierų, rūgštynių, dašių, juozažolių, mairūnų, raudonėlių, pipirnių ir kitų daržovių sėklos Įterpiamos negiliai (1-2 cm gyliu), vidutinio didumo – ankštpipirių, burokėlių, griežčių, kopūstų, pastarnokų, pomidorų, ridikų, ridikėlių, agurklių ir kt. daržovių sėklos įterpiamos 2-3 cm gyliu, o stambesnės aguročių, žirnių, pupų, šparagų sėklos 3-5 cm gyliu. 

Dirvos tręšimas. Daržovių sėjai, ruošiamą dirvą patręškime organinėmis trąšomis: agurkams, kopūstams, bulvėms mėšlu (60- 80 kg/10 m2) įterpiant kartu su mineralinėmis trąšomis, pomidorams, burokėliams, morkoms, svogūnams, ridikėliams, lapinėms daržovėms kompostu (20- 30 kg/10 m2) ir mineralinėmis trąšomis. Pradžioje mėnesio baigiame sodinti ankstyvąsias bulves, o pirmąją dekadą ir visas. Pasėtos ir pasodintos daržovės mulčiuojamos. Esant sausiems orams laistomos. Tos, kurios sųdygusios, patikriname augalų tankį. Jeigu sudygo per tankiai, tuomet retiname. Retai augančias daržoves sutankiname daigais arba pamirkyta sėkla. Išretintas daržoves galima papildomai patręšti mineralinių trąšų tirpalu, imant 40 g superfosfato, 20 g kalio chlorido ir 10 g amonio salietros 10 l vandens. Gegužės pabaigoje sodinami vėlyvųjų kopūstų daigai. Po priedangomis galima sodinti agurkų, pomidorų ir kitų šilumamėgių daržovių daigus. 

Agurkų auginimas. Agurkų daigus auginimui lauke be priedangų galima išsiauginti šiltadaržiuose. Pirmoje dekadoje nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose sodiname agurkų ir pomidorų daigus. Prižiūrime šiltadaržiuose augančias daržoves. Esant šalnų pavojui, lauko daržoves uždengiame, intensyviai laistome šiltesniu vandeniu, sudarome dūmų uždangas, apkaupiame bulvių daigus. 

Kenkėjų naikinimas. Naikiname didesnę žalą darančius kenkėjus, naudojame kovos priemones prieš ligas. Sprages, graužiančias kopūstus, ridikėlius ir kitas giminingas jiems daržoves, galima naikinti medžio pelenais, tabako dulkėmis. Kopūstinių baltukų ir kitų drugių vikšrus galima naikinti entobakterinu, prieš kopūstinę, merkinę ir svogūninę musę – panaudoti karboiosą arba ją atbaidyti naftalinu, laistyti karštu pelenų šarmu (1 kg/10 l). Prieš daržovių daigų juodąją kojelę (juodšaknę) daigus dezinfekuoti pamirkant 0,03 -0,05 proc. kalio permanganato tirpale, purenti žemę, praretinti daigus. Daugelį daržovių ligų sukėlėjų galima sunaikinti palaikius sėklas karštame vandenyje 20 minučių, po to 2-3 min ataušinti šaltu vandeniu, morkų sėklas mirkyti 52-53°C vandenyje 15-20 min po to ataušinti šaltu vandeniu, ankštinių daržovių (žirnių, pupelių, pupų) sėklas 4,5 valandos mirkyti 25-30°C vandenyje, po to 5 min 50°C vandenyje, vėliau ataušinti šaltu vandeniu, morkų sėklas mirkyti 52-53°C vandenyje 15-20 min, po to ataušinti šaltu vandeniu, ankštinių daržovių (žirnių, pupelių, pupų) sėklas 4,5 valandos mirkyti 25-30 C vandenyje, po to 5min 50°C vandenyje, vėliau ataušinti šaltu vandeniu. 


 
 
Picture
Gegužės mėnesį į lysves sėjama dauguma vienamečių gėlių, kurios turi trumpą vegetacijos periodą. Į lysves galima sėti laibenį, medetkas, rudgrūdelę, nemezijas, ešolcijas, nasturtas, kvapniuosius žirnelius. Prieš sėją žirnelius patartina pamirkyti bent kelias paras. Tada jie vienodžiau ir greičiau dygsta. Mirkyti žirneliai sudygsta po savaitės, o nemirkyti – po dviejų savaičių. Esant lietingai vasarai jie silpniau dera. Sėklos išlieka daigios 4 metus. 

Laibenis geriau auga saulėtoje vietoje, paunksmėje žydi silpniau. Dirvai nereiklus. Šalnoms nejautrus. Sėklos subręsta rugpjūčio mėn., viename grame yra 3000 sėklų. Jos išlieka daigios 3 metus. Pasėtos greit sudygsta, pražysta po 45 dienų. Norint pratęsti žydėjimą, baigiantis žydėti laibesnis nukerpamas. Tada jis žydi pakartotinai. 

Į lysves pasėta rudgrūdėlė sudygsta po savaitės, o pradeda žydėti tik po dviejų mėnesių ir žydi iki rugsėjo mėn. Sėklos išlieka daigios 2-3 metus, viename grame yra 400 sėklų. Geriau auga saulėtoje vietoje. 

Nemezijos sėjamos tiesiai į lysvę arba balandžio pabaigoje į šaltą inspektą. Paaugę daigai praretinami. Gegužės pabaigoje sodinama į gėlynus. Pasėti į lysvę augalai žydi dviem savaitėm vėliau. Nužydėjusias nemezijas galima nupjauti, tuomet po kurio laiko jos vėl žydi pakartotinai. Gėlynuose sodinamos 15 cm atstumu, o pasėtas reikia išretinti. Išrautus daigus galima pasodinti. 

Pentinių sėklos į lysvę sėjamos gegužės pradžioje, jei pavasaris ankstyvas – balandžio pabaigoje. Galima sėti ir iš rudens, per žiemą sėklos išbrinksta, o pavasarį greit sudygsta. Paaugusius daigus reikia išretinti paliekant 10-15 cm atstumus tarp augalų. 

Rūtos, razetos sėjamos tiesiai į lysves. Razetų daigai labai jautrūs persodinimui. 

Sukutis-pelevirkštė gražiai atrodys pasėta balkone. Tai vijoklinis augalas, užauga 2-2,5 m aukščio. Žydi baltai, rausvai, raudonai, tamsiai – mėlynai. Sėjamas gegužės pradžioje. Daigai nepakenčia persodinimo. Paaugusiam sukučiui reikia įtaisyti atramą arba nutiesti virveles. 

Gegužės pradžioje dar nevėlu sėti ratilius, levažandžius, jie žydės dviem savaitėm vėliau, negu išauginti daigais. Iš inspektų ratilių daigai išsodinami į gėlynus. Prieš tai 2-3 dienas inspektai nedengiami nakčiai, augalai užgrūdinami. Prieš raunant daigu, dirvą būtina gerai palieti. Sodinti geriau vakare arba ūkanotą dieną. Sodinama 15-20 cm atstumu. 

Nepamirškime pasėti sausukų, šlamučių, kiškio ašarėlių ir kitų įdomių ir grakščių varpinių augalų. 

Kardelių sodinimas. Saulėtoje vietoje sodinami kardeliai. Jiems dirva turi būti gerai įdirbta, patręšta, nerūgšti (pH 7). Negalima tręšti šviežiu mėšlu, nes kardeliai dažniau suserga grybinėmis ligomis. Dirva paruošiama iš rudens: įterpiamas perpuvęs mėšlas, 5 kg kaulamilčių 100 m2. Pavasarį išpurenama, išberiama 5 kg superfosfato 100 m2. 

Prieš sodinant gumbasvogūniai nulukštenami, mirkomi dvi valandas kalio permanganato tirpale (10 g -10 litrų vandens) arba 0,5 val. 0,4 proc. formalino tirpale. Sodinami 5-8 cm gyliu, lengvesnėje žemėje-10 cm. Sausa dirva prieš sodinimą palaistoma. Pasodintų, dar nesudygusių kardelių nereikia laistyti, nes laistant susiplūkia dirva, susidaro plutelė, kuri nepraleidžia oro ir šaknys prastai auga. 

Raganių sodinimas. Raganes geriausia sodinti gegužės pradžioje. Duobė iškasama 60×60 cm, pripilama perpuvusio mėšlo, puveningos žemės, pridedama 100 g superfosfato. Sodinama 15 cm gyliu. Tokiame gylyje augalų šaknys vasarą neperkaista, o žiemą neiššąla. 

Jurginų sodinimas. Jurginai sodinami gegužės pirmoje pusėje. Dirva patiesiama perpuvusiu mėšlu (6 kg/m2). Pavasarį tręšti šviežiu mėšlu nepatartina, nes jurginai išaugs į lapus, silpnai žydės. 

Pradėję augti jurginai tręšiami papildomai 3-4 kartus kas 10 dienų pakaitomis srutomis ir mineralinių trąšų mišiniu. Neturint srutų, galima laistyti amonio salietros tirpalu (25 g-10 litrų vandens). Pradėję žydėti jurginai azoto trąšomis netręšiami. 

Gegužės mėnesį dar nevėlu įrengti gėlyno veją-gazoną. 

Kardelių sodinimas. Gegužės pradžioje kardeliai ruošiami vėlyvam pražydinimui. Nuo gegužės pradžios jie laikomi 2- 4°C temperatūroje, 70 proc. drėgnumo ore, šaltuose sandėliuose arba šaldytuve. Likus 3 savaitėms iki sodinimo, apdorojami termiškai. Nuvalomi lukštai, sudedami viena eile į medines dėžutes su reto vielos tinklo dugnu, daigais į viršų. Taip sudėti jie laikomi šviesioje, šiltoje vietoje (28-33°C, oro drėgnumas 60 proc). Šiltoje ir sausoje aplinkoje gumbasvogūnių pumpurai per 3-4 savaites paauga iki 5 cm. Šaknys sausoje aplinkoje silpnai vystosi, taigi sodinant nenutrūksta, pasodinti gumbasvogūniai greitai įsišaknija. Pažeidus, nulaužus šaknis, augalai skursta. Sodinama liepos mėnesio pradžioje.