 Gegužės pradžia – vidurys – geriausias laikas sodinti naujus vynmedžių sodinukus (kai dirvožemio temperatūra apie 40 cm gylyje pasiekia +10 +12°C). Nepamirškite pasodintų sodinukų palaistyti kas 1-2 savaites, priklausomai nuo kritulių kiekio.
- Pavasaris įsibėgėjo. Šiuo metu sprogsta pumpurai ir prasideda intensyvus ūglių augimas.
- Jei pasitaiko pavasarinių šalnų ir yra galimybės, uždenkite nakčiai agroplėvele ar kita medžiaga. Jei dar vynmedžio šakų nepririšote prie špalerio vielų padarykite tai dabar. Pririšus šakas galima supurenti žemę aplink vynmedžius.
- Pradėjus augti ūgliams išlaužomi nereikalingi ūgliai (vilkaūgliai, tankinantys formą ūgliai).
 Gegužė tai pats gražiausias metas sode. Abrikosai baigia žydėti, baltus nuometus užsideda vyšnios, rausvais žiedpumpuriais puošiasi obelys. Serbentų, vyšnių, obelų žiedus noriai lanko bitės, tingiai po juos, bet už tai iki vėlyvo vakaro skraido kamanės. Bitės nuo žiedo ant žiedo perneša žiedadulkes, o svetimo žiedo dulkelės yra kur kas gyvybingesnės, todėl ir vaisiai būna didesni, sodai geriau dera. Visi saugokime bites, o jei galima – laikykime jų. Jokiais pesticidais žydėjimo metu nepurkškime sodų. Ir kaimynui patarkime šito nedaryti.
Neretai sodams pakenkia vėlyvosios šalnos. Ir apsaugoti žydinčius vaismedžius nuo jų sunku. Rekomenduojama orams atšalus kurti laužus, deginti įvairias atliekas, bet tai padaryti netaip jau paprasta. Lengviau ryte, po šalnos vaismedžius apipurkšti vandeniu, tada žiedai atsigauna ir mažiau nukenčia.
Obelų ir kriaušių perskiepijimas. Labai svarbus šio meto darbas yra obelų ir kriaušių perskiepijimas. Perskiepijami menkaverčiai, prastų veislių vaismedžiai. Nedideli vaismedžiai perskiepijami per vieną kartą, o augesni per du ar tris metus.
Serbentų priežiūra gegužės mėnesį. Dar galima prilenkti serbentų ir kitų uoginių kultūrų stiebus. Daroma taip: greta pagrindinio krūmo padaroma negili duobutė, į ją prilenkiamas stiebas ir jis prismeigiamas kabliuku prie žemės. Ties duobutės pradžia į stiebo žievę šiek tiek lankeliu įpjaunama ir šitaip kuriam laikui paliekama. Iš horizontaliai esančio stiebo, tai yra iš visų pumpurų pradeda augti ūgliai. Kai jie paauga ir būna 15-20 cm aukščio, prilenktasis stiebas apipilamas žeme, kuri nuolat palaistomą. Tada iš miegančių pumpurų ima vystytis šaknys. Rudeniop naują krūmelį reikia atskirti nuo pagrindinio krūmo, jį galima išdalyti dalimis arba visą iš karto pasodinti. Tai daroma pagal reikalą.
Sode palaikoma tvarka. Nuolat naikinamos piktžolės. Po lietaus suardoma susidariusi plutelė. Laistomi rudenį ir pavasarį pasodinti medeliai. Nuo pat pavasario kompostuojamos visos atliekos.
 - Balandžio antroje pusėje jau galite sodinti vaismedžius ir vaiskrūmius. Pirmiausia reikia pasirūpinti serbentais ir agrastais, kurie anksčiausiai sprogsta. Jeigu sodinimo duobės nebuvo paruoštos rudenį, jas kąskite dabar. Į duobę įpilkite 1-2 kibirus komposto arba perpuvusio mėšlo, 0,4-0,7 kg superfosfato, iki 0,2 kg kalio druskos, viską gerai išmaišykite ir sumynkite, kad po sodinimo dirva mažiau suslūgtų ir vaismedžiai neatsidurtų per daug sekliai ar giliai. Sodmenis gausiai paliekite, po to apmulčiuokite durpėmis, pjuvenomis arba kita medžiaga.
- Atriškite kamienus ir patikrinkite, kaip peržiemojo vaismedžiai. Lengvai stuksendami kamieną, pažiūrėkite ar nėra nuo šalčio atšokusios žievės. Pažeistą galima prispausti, aprišus plėvelės juostomis, bet su tarpais. Galima prikalti vinelėmis su stambiomis galvutėmis. Laiku prispausta žievė greitai prigys. Žaizdas užtepkite vandens emulsiniais dažais su 2 proc. fungicidų (chemikalų, naikinančių grybines ligas) priedu.
- Kad gazone augančių medžių pomedžiuose neželtų piktžolės, patartina vartoti herbicidus – simaziną ir atraziną. Herbicidai vartojami griežtai pagal instrukciją. Giliai sukasti pomedžių nereikėtų. Kad mažiau garuotų, galima tik sekliai supurenti žemę. Tačiau geriau, kai pomedžiai mulčiuojami.
- Balandžio mėnesį baikite genėti vaismedžius. Atminkite, kad pavasarį labiausiai plinta vėžys ir kitos žievės ligos. Visas genėjimo žaizdas užtepkite vandens emulsiniais dažais.
 Štai ir sulaukėme pirmojo pavasario mėnesio. Ir nors už lango dar sniegas, ir kartais šaltukas paspaudžia visai žiemiškai, diena iš dienos saulė kopia vis aukščiau ir šildys stipriau. Tai reiškia, kad atėjo laikas pradėti pavasario darbus sode.
Darbai sode kovą:
- Apsaugoti augalus nuo šalčio ir nudegimų nuo saulės;
- Apdengtų augalų vėdinimas;
- Dvimečių, daugiamečių ir žolės priežiūra;
- Gvazdikėlių ir violų pikavimas;
- Sėjami vienmečių daigai.
Kas nepadaryta sode rudenį prieš žiemą (šiltnamių dezinfekcija, sutvarkomi baldai, patalpos ir inventorius), vertėtų paskubėti padaryti dabar. Be to, jei galvojate kokius nors pakeitimus sode, dar pats laikas susidaryti sodo planą.
Kovą pageidautina dažniau, bent kartą per 1-2 savaites, aplankyti sodą, nes daugeliui augalų ateina sunkiausias žiemojimo laikotarpis. Saulė greitai suvaro sniegą, ypač iš pietų ir vakarų pusės nuo pastatų, tvorų, spygliuočių medžių. Purus minkštas sniegas, patikimai saugantis augalus nuo šalčio, pavasarėjant sutankėja ir pasidengia sunkia ledine pluta. Sėsdami sniegas ir pluta pažeidžia jaunus medelius ir krūmus. Plutą reikėtų atsargiai sudaužyti ir nukasti sniegą nuo šakelių. Medeliai pradės atitirpti ir atgyti. Dieną saulės atokaitoje jų žievė sušyla iki 20°C, o naktį šaltis pažeidžia audinius. Esant tokioms aplinkybėms, medžiai ir krūmai, ypač spygliuočiai, gauna apdegimus nuo saulės, labiausiai pavojingus jauniems medžiams, kai kuriems daugiamečiams ir ypač dvimečiams - šaknys išstumiamos iš dirvos. Medžius apsaugoti padeda balinimas - kamienų padengimas kalkėmis arba specilaiais dažais. Jei rudens balinimas nuplaunamas lietumis, prieš žiemą kalkinimą reikia atnaujinti.
 Apdenkite sniegu nuo takelių ant atitirpusių alpinariumo, gėlyno, vejos plotų. Patikrinkite, ar veikia spąstai pelėms, jei būtina, juos atnaujinkite. Apsaugokite šešėliu nuo nudegimo nuo saulės arba šviesiu audiniu ar popieriumi apvyniokite spygliuočius, bent jau retus ir reikalaujančius daugiau priežiūros, jeigu tai dar nebuvo padaryta anksčiau.
Sode sulaikomi polaidžio vandenys. Tam atlydžio metu sutrypiamas sniegas aplink medžių kamienus, o tarplysviuose sniegas nukasamas, kad dirva greičiau titirptų ir absorbuotų vandenį. Sušalusia žeme vanduo greitai nuteka. Sniego tirpimas skatinamas pabarsčius jį pelenų, anglių ir kelio dulkėmis arba pridengus skaidria plėvele. Nuo medžių kamienų nuimami aprišimai. Iš apkasimų išlaisvinami jauni augalai.
Kovo pabaigoje - balandžio pradžioje pats laikas užsiimti medžių ir krūmų priežiūra: pabalinti kamienus, nugenėti nereikalingas ar sausas šakeles, sodo derva užtepti žaizdeles, nuošalus, apgraužtas vietas. Neblogai būtų kamienus apsaugoti lipniomis juostomis nuo kenkėjų ir apipurkšti augalus cheminėmis medžiagomis.
Prie namų esančiuose soduose drėgnu oru suaugusių medžių kamienai ir storos šakos valomi nuo nušalusios žievės (specialiomis metalinėmis grandyklėmis ir šepečiais). Tuo pačiu sekama, kad nebūtų pažeisti gyvos žievės ir medienos sluoksniai. Visi likučiai deginami, nes juose gali būti kenkėjų lervų, ligų sukėlėjų, erkių.
Po valymo būtina nubalinti kamienus ir pagrindines pirmos pakopos šakas. Norėdami tai padaryti, naudokite kalkių (negesintas kalkes, Ca (OH)2). Paprastai kibire vandens ištirpinama 2 kg kalkių ir 1 kg riebaus molio, o dėl geresnio sukibimo su žieve į mišinį pridedama, pvz. klijų (lipalo). galima nusipirkti ir jau paruošto mišinio. Jei skiedinys buvo parengtas be klijų, medžius po lietaus reikės balinti vėl.
Mėnesio pabaigoje šiltomis dienomis patartina užsiimti senų vaismedžių valymu, retinimu ir regeneracija. Po genėjimo didelės žaizdos (pašalinus skeletines šakas) kruopščiai padengiamos sodo tepalu, parduodamu bet kurioje specializuotoje parduotuvėje, arba kitomis izoliacinėmis medžiagomis (aliejumi, plastilinu). Geras tepalas apsaugo paviršinius žaizdos audinius nuo džiuvimo, neleidžia skverbtis kenksmingiems mikroorganizmams, skatina greitą žaizdų gijimą ir užsitraukimą.
 Kai kurie sodininkai-mėgejai savarankiškai gaminasi sodo tepalą iš lygių dalių vaško arba parafino, kanifolijos arba sakų ir augalinio aliejaus (arba gyvulinių riebalų). Pirmiausia talpoje tirpinama kanifolija, po to smulkiais gabaliukais pridedama vaško arba parafino, tada įpilama aliejaus arba riebalų. Mišiniui užvirus, jis išpilamas į kibirą su šaltu vandeniu, kur jis ir ataušta.
Santykinės daugiamečių augalų ramybės laikotarpis baigiasi ir prasideda sulčių judėjimas. Vaismedžiai pavasarį pajunta atšilus orams, kai žemė prie šaknų sušyla iki 4-6°C.
Šiltomis saulėtomis dienomis pageidautina iškelti rožių, hortenzijų, rododendrų ir kitų šilumą mėgstančių krūmų ir daugiamečių augalų uždangalus, kitaip pradės vystytis pelėsiniai grybeliai, ir augalai žus nuo iššutimo.
Jeigu dirvožemis neįšalęs ir nepermirkęs nuo lietaus, į lysves galima nešti kompostą, ir perkasti dirvą. Praturtinkite trąšomis žemę po medžiais ir krūmais. Galima ženkliai sumažinti piktžolių, perkasus viršutinį dirvos sluoksnį iki jų atsiradimo.
Nutirpus sniegui, patikrinkite daugiamečių ir dvimečių būklę: jei pradėjo šutimas, kuriam vykstant augalai tarsi pakyla virš žemės ant šaknų, būtinai įsodinkite juos arba pamulčiuokite durpėmis ar puvenomis aplink krūmelius. Nepamirškite vejos. Kai tik ji liks be sniego - kilstelėkite žolę vėduokliniu grėbliu, pašalinkite šiukšles ir likusius pernykščius lapus.
Tačiau pats karščiausias laikas gėlininkams šį mėnesį ne sode, o namuose. Ant palangių žaliuoja sodinukai. Pikiuoti galima tiesiog į dėžes, bet geriau - į vazonėlius, tada sodinukai persodinant į žemę mažiau traumuojami ir serga.
Trečiosios mėnesio dekados pradžioje ateina laikas sodinti vienmečius sodinukams. Šiuo laikotarpiu galima sėti šiuos augalus: astrus, verbenas, kinų gvazdikėlius, kvapiuosius žirnelius, lobelijas, petunijas, salvijas, žioveinius, kvapųjį tabaką, flioksus Drummonda ir kt.
Pavasaris (iki pumpurų išsiskleidimo)
Genėjimas
Kol neprasidėjo sulčiųjudėjimas, reikia apgenėti ir suformuoti vaismedžių lajas. Be genėjimo nesitikėkite gauti gero derliaus.
Pirmiausia išpjaunamos sausos, sausėjančios, nulūžusios ir smarkiai nuo ligų ar kenkėjų nukentėjusiosšakos. Toks sanitarinis genėjimas kasmet atliekamas visų amžių medžiams.
Skeletinės obels ar kriaušės šakos, kai geros augimo sąlygos, trumpinamos trečdaliu, kai augimo sąlygos komplikuotos (trumpos šaknys, vėlyvas pasodinimas, tinkamo drėkinimo stoka) - iki pusės šakų ilgio.
Slyvos, trešnės, vyšniosšakos nupjaunamos iki pusės, nepalankiomis sąlygomis - šiek tiek daugiau nei pusės. Skeletinės to paties medžio šakos per pirmąjį genėjimą trumpinamos nevienodai. Stipresnės ir aukštai esančios nupjaustomos daugiau, o silpnos iržemiau augančios - mažiau.
Negalima leisti medžio sutankėjimo. Tai veda link greito derlingų šakelių lajos viduje apmirimo ir vaisių mažėjimo. Todėl vaismedis genimas visą jo „gyvenimą".
Tręšimas
Ankstyvą pavasarį, kadažemė dar įšalusi, bet jau pradeda atitirpti, reikia tolygiai ant viso dirvos paviršiaus išbarstyti azotines trąšas: 1 kvadratiniam metrui 15 - 20 g amonio salietros, arba 10 - 15 g karbamido, arba 25 - 30 g amonio sulfato.
Jei sodas laistomas reguliariai, azotinėmis trąšomis tręšiama du-tris kartus. Pirmasis kartas -pavasarį, kaip pagrindinės trąšos atšylančiam dirvožemiui; antras ir trečias kartas - kaip skystas papildomas tręšimas (skiedinio koncentracija ne daugiau 2 proc.) arba sausai į drėgną dirvą arba prieš laistant.
Mėšlas, kompostai, fosforinės ir kalio trąšos po vaisiniais augalais ir uogomis dedamos įpagrindinės šaknų masės išsidėstymo zoną rudenį prieš giliai perkasant dirvą. Tačiau jei dėl kokių nors priežasčių rudenį patręšta nebuvo, reikia patręšti pavasarį.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Liaudyje sakoma...
- Kovas (paukštis) atplasnoja, pavasarį į kiemą atneša.
- Kovą pavasariu kvepia.
- Kovas klastingas: tai verkia, tai juokiasi.
- Paukščiai lizdus suka saulėtoje pusėje - bus šalta vasara.
- Anksti parskrenda kovai, vieversiai (vyturiai) - pavasaris bus šiltas.
- Sausas kovas ir šlapia gegužė - bus geras derlius.
- Jei kovas šaltas - gegužė bus šilta.
- Kokia kovo pabaiga ir balandžio pradžia, tokia bus ir vasara.
- Lietingas kovas retai kada žada gerus metus.
- Jei iš beržo teka daug sulos - bus lietinga vasara.
- Jei kovą rytais šąla, žemė geriau džiūsta, vasara bus graži.
- Jei kovo gale kalasi žolė - neaugs vasarojus.
- Jei sniegą leidžia lyjant - bus geras pavasaris.
 Jei rudenį nespėjote nubalinti vaismedžių kamienų ir stambesniųjų šakų, jas būtinai nubalinkite anksti pavasarį, nes kaitrūs saulės spinduliai gali pažeisti vaismedžių žievę. Nors, specialistai rekomenduoja balinti vieną kartą - rudenį arba rudenį ir antrą kart pavasarį.
Rudenį - medelių kamienai apsaugomi nuo staigių temperatūros pokyčių žiemą, nuo žievės pleišėjimų, be to sunaikinami kenkėjai ir ligų sukėlėjai. Anksti pavasarį turėtų būti tik kaip papildomas balinimas - iš ties tai didžiausia sodininkų klaida medelius balinti pavasarį.
• Medelius balinkite kai sausa ir nėra šalnų.
• Prieš balinant, ant žemės patieskite polietileno arba audinio atraižą, tada metaliniu šepečiu
ar grandikliu švariai nuvalykite žievės atplaišas, kerpes, samanas.
• Nukritusias atplaišas surinkite ir sudeginkite, kad žiemai įsikūrę kenkėjai nepasklistų po sodą
orui atšilus.
• Jei ant vaismedžių žievės pastebėjote įtrūkimus, juos nuvalykite iki sveikos žievės,
dezinfekuokite 1 proc. vario sulfato tirpalu ir užtepkite sodo tepalu.
• Tam, kad balinimo skiedinys geriau priliptų prie žievės, galite įmaišyti 2 proc. medžio klijų ar
nugriebto pieno. Į kalkių skiedinį taip pat galite įmaišyti molio arba karvės mėšlo.
Medelių balinimui tinkami mišinai:
• Sumaišyti 2 – 3 kg šviežiai gesintų kalkių 1 -2 kg molio ir 50- 100 g staliaus klijų.
• 10 litrų vandens išmaišyti 2 – 3 kg gesintų kalkių ir 0,5 kg vario sulfato.
• Norint dar geriau apsaugoti medelius, balinimui galima naudoti ir specialius vandens emulsinius dažus. Šie dažai su 2 proc. sisteminio fungicido priedu tinka ne tik kamienams baltinti, bet ir žaizdoms gydyti, o taip pat kamienų apsaugai nuo nekrozių.
 Tinkamas genėjimas gali padidinti vynmedžio derlingumą, turėti teigiamos įtakos tolimesnei vynuogių brandai. Natūralu, kad žieminiam genėjimui skiriamas ypatingas dėmesys: pasirinktas genėjimo būdas ir laikas. Vynmedžių šakų nupjovimas ne tik pagerina derlingumą, bet ir suteikia jiems tam tikrą formą. Paprastai žiemos genėjimo metu panaikinama apie 80-90 procentų senų vynmedžio šakų.
Lietuvoje tenka išgirsti skirtingų nuomonių dėl genėjimo laiko pasirinkimo. Vieni bijodami šaltos žiemos geni iš rudens nukritus lapams, uždangsto ir laukia pavasario, kiti geni gruodžio pradžioje kai temperatūra bent kelias savaites laikosi mažiau „0“. Aš renkuosi ankstyvo pavasario genėjimą, kai vynmedžio šakos būna pilnai sumedėję ir vynmedis užmigęs žiemos miegui. Tiesa viena – vynmedžiai turi būti atsparūs šalčiams, tinkami augti mūsų sąlygoms, tokie kaip pavyzdžiui Rondo (mėlynos) ar Solaris (baltos) vynmedžių veislės.
Ankstyvą žiemos genėjimą galima pradėti net sausio mėnesio pradžioje. Per vėlai nugenėti vynmedžiai stipriai "nukraujuoja", vynmedis susilpnėja, auga blogiau. Ne savo laiku nukirptos šakos kraujavimo procesas gali trukti iki trijų savaičių, todėl augalas praranda labai daug savo
sulčių, kai kurie pumpurai supūva dėl pastovios tekančių sulčių drėgmės.
Lietuvoje priklausomai nuo vietovės, nevienodai pasiskirto nakties šalnos bei žemiausia temperatūra žiemos metu (daugiau apie temperatūrų pasiskirstymą Lietuvoje, skaitykite kitame mano straipsnyje "Lietuvos klimatinės sąlygos").
Jums pasirenkant žieminio genėjimo laikotarpį reikėtų žiūrėti individualiai, nes kiekviena vynuogių veislė skirtingai žiemoja, vietovės mikroklimatas turi įtakos saulės šilumos kiekiui. Siūlau jums patiems eksperimentuoti, kad genėjimas įtakoti maksimaliai didelį vynuogių derlingumą rudenį.
Ramūnas Pilvelis Šaltinis: vitis.lt
Kovo 30 d. Lietuvoje įsigalios nauja leidimų žūklei išdavimo tvarka ir naujos jų kainos. Leidimus žvejoti neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose bus galima įsigyti tik elektroniniu būdu – naudojantis internetine Aplinkosaugos leidimų informacine sistema. Ši sistema, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, visuomenei bus pristatyta kovo mėnesį.
Ateityje žvejai mėgėjai leidimus galės įsigyti ir SMS žinute. Tokia galimybė bus sudaryta, kai tik baigsis užsitęsusios paslaugų viešųjų pirkimų procedūros.
Taigi popierinių leidimų žvejybai neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose nebeliks. Leidimą žvejoti išnuomotuose telkiniuose bus galima nusipirkti dvejopai – arba elektroniniu būdu, arba įsigyti popierinį tiesiogiai iš žūklės ploto naudotojo.
Leidimą elektroniniu būdu galės įsigyti bet kuris elektronine bankininkyste besinaudojantis asmuo. Neturintieji galimybių patys leidimą nusipirkti elektroniniu būdu galės jį įsigyti iš tokias paslaugas teiksiančių žūklės parduotuvių ar kitų leidimų žūklei platintojų.
Iki kovo 30 d. – kol įsigalios naujoji tvarka – leidimai žūklei išduodami pagal dabar galiojančią tvarką. Juos galima įsigyti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentuose arba žūklės prekių parduotuvėse ar iš kitų leidimų platintojų. Žūklės leidimų platintojų sąrašai skelbiami regionų aplinkos apsaugos departamentų tinklapiuose (rubrika „Žūklė“). Regionų aplinkos apsaugos departamentai žūklės leidimų blankų išduoda tiek, kiek pageidauja žūklės prekių parduotuvės ar kiti leidimų platintojai. Iki š. m. kovo 30 d. išduoti leidimai ir licencijos žūklei suteiks teisę žvejoti iki juose nustatyto termino, bet ne ilgiau kaip iki 2013 m. kovo 30 d.
Nuo kovo 30 d. pasikeis ne tik leidimų žūklei išdavimo tvarka, bet ir jų kainos. Jos mūsų šalyje nebuvo didinamos beveik dvidešimt metų ir dabar yra kelis kartus mažesnės nei kitose ES šalyse. Nuo kovo 30 d. leidimų žūklei kainos Lietuvoje bus panašios kaip Latvijoje ir Estijoje, tačiau dar gerokai mažesnės negu Lenkijoje. Žvejai mėgėjai už metinį leidimą žūklei neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose mokės 50 Lt, mėnesinį – 20 Lt, dviejų parų –5 Lt. Tačiau šis leidimas nesuteiks teisės žvejoti išnuomotuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose. Leidimų žvejoti išnuomotuose telkiniuose kainas galės nustatyti jų naudotojai, tačiau jos neturi būti didesnės kaip 50 Lt už metinį leidimą, 20 Lt – už mėnesinį, 5 Lt
– už dviejų parų.
Visos lėšos, gautos už leidimus žūklei neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose, bus surenkamos į specialią sąskaitą ir naudojamos tik vienam tikslui – žuvų ištekliams gausinti ir saugoti. Informacija apie šių lėšų naudojimą bus skelbiama Aplinkos ministerijos tinklapyje.
Nemokamai turės teisę žvejoti vaikai iki 16 metų, vyresni nei 62 metų asmenys ir neįgalieji. Teisę nemokamai žvejoti žūklės ploto naudotojai galės nustatyti ir kitiems asmenims, pavyzdžiui, vietos gyventojams.
Praėjusių metų pabaigoje priimtos Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos nustato maksimalias kainas už intensyviai veisiamų žuvų žvejybą – iki šiol licencijų kainas galėjo nustatyti patys žūklės ploto naudotojai. Pagal naujas įstatymo nuostatas žūklės ploto naudotojai, vandens telkiniuose įveisę didelius kiekius žuvų ir organizavę limituotą žvejybą, už vienos paros žvejybą tokiame telkinyje galės imti ne daugiau 50 Lt.
Lašišas, šlakius ir kitas limituojamas žuvis bus galima žvejoti sumokėjus tą patį, kaip ir iki šiol
mokestį – 10 Lt už dieną, 30 Lt už savaitę ar 50 Lt už mėnesį. Vaikai iki 16 metų, senatvės pensininkai ir neįgalieji turės nemokamą ir limituotos žvejybos teisę, tačiau jiems gali būti nustatytos kitokios žvejybos sąlygos (pvz., tik nelimituojamų žuvų žvejyba, žvejyba sugaunant ir paleidžiant ir pan.).
 Dažniausiai pavasarį prisileidžame beržų sulos, bet klevų suloje dar daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, tad neatsiktinai šis gėrimas vadinamas skystuoju auksu. Klevų sulos sudėtyje esantis didelis fruktozės kiekis stabilizuoja cukraus kiekį kraujyję ir taip smaližiams sumažina saldumynų potraukį.
Arbatinis šaukštelis klevų sulos gali pakeisti lygiai tokį pat kiekį cukraus. Ši sula tiks ir į rytinės kavos ar arbatos puodelį, o vaisinis jogurtas su šiuo gardumynu bus dar skanesnis.
Tinkama gėrimui sula pradeda bėgti, vidutinei paros temperatūrai pakilus iki 4-6 C, tokia sula bėga 1-2 savaites. Klevai sulą ima duoti maždaug savaite anksčiau, nei beržai. Suloje yra nemažai svarbių mineralinių medžiagų – kalio, geležies, kalcio, vario. Beržų suloje būna 1-2, o klevų – 2-4 (cukrinių klevų – iki 20) procentai cukraus. Sula gaunama, medžio kamieno apačioje pragręžus nedidelę, kelių centimetrų gylio skylutę, į kurią įstatomas latakėlis sulai surinkti. Baigus rinkti sulą, skylutė užkemšama šakele ar mediniu kamščiu, užtepama sodo tepalu arba derva (kad neįsimestų puvinys). Per sezoną iš vieno beržo galima surinkti iki 100 ar daugiau litrų sulos. Klevai sulos duoda ne tiek daug, tačiau ji būna cukringesnė (senovėje naudota maisto saldinimui). Iš beržų, nedarant jiems žalos, galima saikingai leisti sulą 10 metų.
Sula geriama šviežia, konservuota (būna parduotuvėse), neretai – saldinta, kartais – rauginta. Pastaroji buvo raugiama statinaitėse, įmaišant grūdų ar kitų priedų išlaikoma maždaug 3-5 mėnesius, Lietuvoje buvo gana populiari iki XX a. vidurio. Norint sulą išlaikyti ilgiau, reikia ją supilstyti į butelius (galima įberti šiek tiek cukraus), užkimšti ir laikyti rūsyje.
 Kiekviena šalta žiema ir prieš ją buvęs vegetacijos periodas yra kitokie. Kiekvienais metais vaismedžiai skirtingai pasiruošia žiemojimui ir skirtingai nukenčia nuo šalčių. Šalčiams jautriausi žiediniai pumpurai, vaisinės šakutės, ūgliai. Pirmiausia pašąla ūglių viršūnės, šerdis, popumpurinės šakučių dalys. Atsparesnės dalys yra
mediena, žievė ir atspariausias brazdas.
Kai pašąla žiediniai pumpurai ar ūglių viršūnės, tai laikoma mažu pašalimu, tačiau jis vaismedžiams pavojingas. Jei nesiimsime priemonių, kitais metais vaismedžiai gali dar labiau pašalti. Yra dvi priežastys: kai nušąla žiediniai pumpurai, tais metais augalas nežydi, bet formuoja žiedinius pumpurus. Dėl pašalimo būna sutrikusi augalo mityba ir žiedinių pumpurų formavimasis dar sustiprėja.
Kitais metais toks augalas gausiai žydi, dar labiau nusilpsta ir labiau pašąla, nors būtų ir ne taip šalta žiema. Yra sakoma, kad pirmą šaltą žiemą vaismedžiai ištveria, o antrąją žūsta. Toks teiginys labai tinka slyvoms.
Kai vaismedžiai nedaug pašąla, po šaltos žiemos, pavasarį, patariama juos daug nugenėti. Tokiu genėjimu pašaliname nušalusias dalis, skatiname augti naujus ūglius ir, svarbiausia, mažiau formuotis žiedinių pumpurų. Atjauninti vaismedžiai greičiau sustiprėja ir geriau pakelia kitas šaltas žiemas.
Kai pašąla vaismedžių mediena, pumpurai, dalis žievės ar brazdo, yra didelis pašalimas. Daugelio tyrėjų teigiama, kad tokių vaismedžių daug genėti negalima, nes jie sunkiai atsigauna, o dažnai visai žūva. Geriau tokiems vaismedžiams nieko nedaryti, o laukti, kol išsprogs pumpurai. Dažniausiai tokių vaismedžių sprogsta miegantieji pumpurai ant storesnių šakų. Iš šakų atžalų — vilkūglių sprendžiama, kurioje vietoje turi būti šalinamos nušalusios šakos. Sakos šalinamos vasarą iki geriausiai augančių atžalų arba laukiama kito pavasario.
Kai vaismedžiai stipriai pašąla, dažniausiai nukenčia ir žievė. Tačiau žievė gali nušalti ir ne taip šaltą, bet nepastovią žiemą. Todėl visais pašalimo atvejais pirmiausia reikia stebėti kamieno pašalimą ir jį gydyti. Kaip tai daryti, rašyta kamienų priežiūros skyriuje. Jeigu kamieną išsaugosime sveiką arba jį išgydysime, greičiau pasveiks ir visas vaismedis.
Kai vaismedžiai pašąla, ne vien genėjimas svarbu. Svarbu pataisyti sutrikusią mitybą. Po šaltų žiemų beveik visada padeda papildomas tręšimas azotinėmis trąšomis. Jeigu po šaltos žiemos būnasausas pavasaris, labai padeda vaismedžių laistymas.
Žiemos pradžioje, kai dar nebūna sniego, o šalčiai siekia —(minus) 20 °C, gali pašalti vaismedžių šaknys. Šaknims kritinė šalčio riba yra —(minus) 12—14 “C. Pašalusiomis šaknimis vaismedžiai pavasarį išsprogsta ir dar auga iki vidurio vasaros, o apie birželio—liepos mėnesį pradeda nykti ir gali visai žūti. Kai šaknų pašalimas mažesnis, vaismedis nežūsta, bet ilgai neatsigauna. Jeigu žiemą kurį laiką sode nebuvo sniego, o šalčiai siekė daugiau kaip —20 °C .pavasarį reikia patikrinti vaismedžių šaknis. Po vaismedžio vainiku atkasama žemė iki šaknų. Pirmiausia tikrinamos smulkiosios šaknys. Jeigu jos pašalusios, būna patamsėjusios— negyvos. Storesnių šaknų gali būti patamsėjusi šerdis, daugiau pašalusių ir mediena bei žievė ar brazdas.
Įsitikinus, kad vaismedžių šaknys pašalusios, reikia nugenėti daug vainiko šakų, kad šaknys geriau išmaitintų likusias. Taip pat reikėtų patręšti azotinėmis trąšomis, ypač trąšų tirpalu. Jeigu
pavasaris sausas, reikia palieti. Kai išsiskleidžia lapai, reikia augalą maitinti pro lapus. Pirmą kartą nu-purškiama 0,3% karbamido tirpalu. Po dviejų savaičių purškiama vėl 0,5% tirpalu. Jeigu augalai vis neatsigauna, tręšiama dar vieną ar du kartus.
|
RSS Feed