Tinkamas genėjimas gali padidinti vynmedžio derlingumą, turėti teigiamos įtakos tolimesnei vynuogių brandai. Natūralu, kad žieminiam genėjimui skiriamas ypatingas dėmesys: pasirinktas genėjimo būdas ir laikas. Vynmedžių šakų nupjovimas ne tik pagerina derlingumą, bet ir suteikia jiems tam tikrą formą. Paprastai žiemos genėjimo metu panaikinama apie 80-90 procentų senų vynmedžio šakų.
Lietuvoje tenka išgirsti skirtingų nuomonių dėl genėjimo laiko pasirinkimo. Vieni bijodami šaltos žiemos geni iš rudens nukritus lapams, uždangsto ir laukia pavasario, kiti geni gruodžio pradžioje kai temperatūra bent kelias savaites laikosi mažiau „0“. Aš renkuosi ankstyvo pavasario genėjimą, kai vynmedžio šakos būna pilnai sumedėję ir vynmedis užmigęs žiemos miegui. Tiesa viena – vynmedžiai turi būti atsparūs šalčiams, tinkami augti mūsų sąlygoms, tokie kaip pavyzdžiui Rondo (mėlynos) ar Solaris (baltos) vynmedžių veislės.
Ankstyvą žiemos genėjimą galima pradėti net sausio mėnesio pradžioje. Per vėlai nugenėti vynmedžiai stipriai "nukraujuoja", vynmedis susilpnėja, auga blogiau. Ne savo laiku nukirptos šakos kraujavimo procesas gali trukti iki trijų savaičių, todėl augalas praranda labai daug savo
sulčių, kai kurie pumpurai supūva dėl pastovios tekančių sulčių drėgmės.
Lietuvoje priklausomai nuo vietovės, nevienodai pasiskirto nakties šalnos bei žemiausia temperatūra žiemos metu (daugiau apie temperatūrų pasiskirstymą Lietuvoje, skaitykite kitame mano straipsnyje "Lietuvos klimatinės sąlygos").
Jums pasirenkant žieminio genėjimo laikotarpį reikėtų žiūrėti individualiai, nes kiekviena vynuogių veislė skirtingai žiemoja, vietovės mikroklimatas turi įtakos saulės šilumos kiekiui. Siūlau jums patiems eksperimentuoti, kad genėjimas įtakoti maksimaliai didelį vynuogių derlingumą rudenį.
Ramūnas Pilvelis Šaltinis: vitis.lt
Lietuvoje tenka išgirsti skirtingų nuomonių dėl genėjimo laiko pasirinkimo. Vieni bijodami šaltos žiemos geni iš rudens nukritus lapams, uždangsto ir laukia pavasario, kiti geni gruodžio pradžioje kai temperatūra bent kelias savaites laikosi mažiau „0“. Aš renkuosi ankstyvo pavasario genėjimą, kai vynmedžio šakos būna pilnai sumedėję ir vynmedis užmigęs žiemos miegui. Tiesa viena – vynmedžiai turi būti atsparūs šalčiams, tinkami augti mūsų sąlygoms, tokie kaip pavyzdžiui Rondo (mėlynos) ar Solaris (baltos) vynmedžių veislės.
Ankstyvą žiemos genėjimą galima pradėti net sausio mėnesio pradžioje. Per vėlai nugenėti vynmedžiai stipriai "nukraujuoja", vynmedis susilpnėja, auga blogiau. Ne savo laiku nukirptos šakos kraujavimo procesas gali trukti iki trijų savaičių, todėl augalas praranda labai daug savo
sulčių, kai kurie pumpurai supūva dėl pastovios tekančių sulčių drėgmės.
Lietuvoje priklausomai nuo vietovės, nevienodai pasiskirto nakties šalnos bei žemiausia temperatūra žiemos metu (daugiau apie temperatūrų pasiskirstymą Lietuvoje, skaitykite kitame mano straipsnyje "Lietuvos klimatinės sąlygos").
Jums pasirenkant žieminio genėjimo laikotarpį reikėtų žiūrėti individualiai, nes kiekviena vynuogių veislė skirtingai žiemoja, vietovės mikroklimatas turi įtakos saulės šilumos kiekiui. Siūlau jums patiems eksperimentuoti, kad genėjimas įtakoti maksimaliai didelį vynuogių derlingumą rudenį.
Ramūnas Pilvelis Šaltinis: vitis.lt
RSS Feed