Dieną naktį pakaunėje mišką kertantys darbininkai iš kantrybės išvedė vietos gyventojus. Verslininkai atkerta galintys dirbti bet kuriuo paros metu. Skubama kirsti mišką, kol dar žemę sukaustęs įšalas.
2011-ųjų rugpjūtį praūžusio škvalo padarinius netoli Lapių miškininkai tvarko tik dabar. Dirba intensyviai, net naktimis.
Šatijų sodininkų bendrijos gyventojų, įsikūrusių šalia pušyno, namuose vibruoja grindys, žmonėms krinka nervai.
Kirtėjai išjungti pjūklų neketina, policija padėti niekuo negali, Aplinkos ministerijos valdininkai pretenzijų pušų kirtėjams taip pat neturi.
Kirto net Kovo 11-ąją
Keturias naktis nemiegojusi buhaltere dirbanti Montana Vainorė sodininkų bendrijoje „Šatijai“ su vyru gyvena trejus metus. Šeimos namelis stūkso suaugusio pušyno pašonėje.
Kasdien – nesvarbu, ar žiema, ar vasara – Vainorai džiaugėsi užmiesčio teikiama ramybe. Tačiau kai ją vieną dieną perskrodė motoriniai pjūklai, namuose tapo nejauku.
„Suvažiavo su visa technika ir pradėjo dirbti paromis. Dienomis daugiau pjovė, naktimis – krovė į miškavežius. Pas mus net grindys vibravo nuo to triukšmo“, – pasakojo M.Vainorė.
Miško darbininkai net sekmadienį, kai visa Lietuva šventė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, džeržgino pjūklais po mišką. Iki 23 valandos. Be viso to, naktimis įjungiami galingi prožektoriai, kurie apšviečia ne tik pusę miško, bet ir šalia gyvenančių žmonių namus.
Kirtėjai įstatymų nepažeidė
M.Vainorė prašė, kad miškininkai naktį nedirbtų. Tačiau gyventojai kirtėjams buvo nė motais.
Tuomet moteris į pagalbą pasikvietė policiją. „Naktį seniūnui nelabai ir prisiskambintum“, – suabejojo jauna moteris, paklausta, kodėl neklausė jo patarimo. Į mišką atvažiavusiems policijos pareigūnams traktoriaus vairuotojas teigė dirbti galįs.
„Mums paaiškino, kad policija negali stabdyti darbų, nes kirtėjai nepažeidė jokių taisyklių“, – pyko M.Vainorė.
Tuomet ji nusprendė kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą. Jos specialistas irgi patikino pagelbėti negalėsiąs – darbai vykdomi pagal visus reikalavimus.
Skubama, kol neatšilo žemė
Pušyno gabaliukas, kuriame ūžia miškavežiai, įsiterpęs į sodininkų bendrijos teritoriją. Kai 2011-ųjų vieną rugpjūčio naktį per Lietuvą praūžė škvalas, bėdos jis pridarė ir šiam miškui.
„Skubame dirbti, nes žemės įšalas pradės tirpti ir negalėsime įvažiuoti nei į mišką, nei į pievą“, – paklaustas, kodėl net naktimis kirtėjai nesudeda bluosto, kalbėjo jų vadovas. Žvelgdamas į šalia kelio suvežtas medžių rietuves, jis pasakojo, kad dalis medienos pavirs europiniais padėklais, kita dalis bus panaudota lentoms.
Jo darbdavys Arūnas Vitkus aiškino negalįs laukti, kol žemė pažliugs ir į mišką nebus įmanoma įvažiuoti. „Mūsų technika nupirkta pasinaudojus banko paskola. Jeigu traktorius stovi ir nedirba, banko skaitiklis vis tiek sukasi toliau“, – verslo logiką paaiškino A.Vitkus, įsigijęs dalį pušyno.
Upelis užtvindys kiemus?
Norėdami įvažiuoti į mišką, darbininkai rąstais užtvenkė upelį, kuris per pavasario polaidį būdavo natūrali gamtos sukurta drenažo sistema. Sodininkai nerimauja, kad užtvenkus upelį tirpdamas žemės įšalas paskandins jų sklypus. Ypač tuos, kurie yra dauboje.
„Nežinau, kuo viskas baigsis. Tas upelis pro pat mano sklypą teka. Jeigu vanduo laisvai negalės nutekėti, jis pradės rinktis mano kieme“, – nuogąstavo Šatijų kaimo gyventojas Kęstutis Smailys. Nuo miško iki jo namų – apie 30 metrų.
Šatijų sodininkų bendrijos gyventojų, įsikūrusių šalia pušyno, namuose vibruoja grindys, žmonėms krinka nervai.
Kirtėjai išjungti pjūklų neketina, policija padėti niekuo negali, Aplinkos ministerijos valdininkai pretenzijų pušų kirtėjams taip pat neturi.
Kirto net Kovo 11-ąją
Keturias naktis nemiegojusi buhaltere dirbanti Montana Vainorė sodininkų bendrijoje „Šatijai“ su vyru gyvena trejus metus. Šeimos namelis stūkso suaugusio pušyno pašonėje.
Kasdien – nesvarbu, ar žiema, ar vasara – Vainorai džiaugėsi užmiesčio teikiama ramybe. Tačiau kai ją vieną dieną perskrodė motoriniai pjūklai, namuose tapo nejauku.
„Suvažiavo su visa technika ir pradėjo dirbti paromis. Dienomis daugiau pjovė, naktimis – krovė į miškavežius. Pas mus net grindys vibravo nuo to triukšmo“, – pasakojo M.Vainorė.
Miško darbininkai net sekmadienį, kai visa Lietuva šventė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, džeržgino pjūklais po mišką. Iki 23 valandos. Be viso to, naktimis įjungiami galingi prožektoriai, kurie apšviečia ne tik pusę miško, bet ir šalia gyvenančių žmonių namus.
Kirtėjai įstatymų nepažeidė
M.Vainorė prašė, kad miškininkai naktį nedirbtų. Tačiau gyventojai kirtėjams buvo nė motais.
Tuomet moteris į pagalbą pasikvietė policiją. „Naktį seniūnui nelabai ir prisiskambintum“, – suabejojo jauna moteris, paklausta, kodėl neklausė jo patarimo. Į mišką atvažiavusiems policijos pareigūnams traktoriaus vairuotojas teigė dirbti galįs.
„Mums paaiškino, kad policija negali stabdyti darbų, nes kirtėjai nepažeidė jokių taisyklių“, – pyko M.Vainorė.
Tuomet ji nusprendė kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą. Jos specialistas irgi patikino pagelbėti negalėsiąs – darbai vykdomi pagal visus reikalavimus.
Skubama, kol neatšilo žemė
Pušyno gabaliukas, kuriame ūžia miškavežiai, įsiterpęs į sodininkų bendrijos teritoriją. Kai 2011-ųjų vieną rugpjūčio naktį per Lietuvą praūžė škvalas, bėdos jis pridarė ir šiam miškui.
„Skubame dirbti, nes žemės įšalas pradės tirpti ir negalėsime įvažiuoti nei į mišką, nei į pievą“, – paklaustas, kodėl net naktimis kirtėjai nesudeda bluosto, kalbėjo jų vadovas. Žvelgdamas į šalia kelio suvežtas medžių rietuves, jis pasakojo, kad dalis medienos pavirs europiniais padėklais, kita dalis bus panaudota lentoms.
Jo darbdavys Arūnas Vitkus aiškino negalįs laukti, kol žemė pažliugs ir į mišką nebus įmanoma įvažiuoti. „Mūsų technika nupirkta pasinaudojus banko paskola. Jeigu traktorius stovi ir nedirba, banko skaitiklis vis tiek sukasi toliau“, – verslo logiką paaiškino A.Vitkus, įsigijęs dalį pušyno.
Upelis užtvindys kiemus?
Norėdami įvažiuoti į mišką, darbininkai rąstais užtvenkė upelį, kuris per pavasario polaidį būdavo natūrali gamtos sukurta drenažo sistema. Sodininkai nerimauja, kad užtvenkus upelį tirpdamas žemės įšalas paskandins jų sklypus. Ypač tuos, kurie yra dauboje.
„Nežinau, kuo viskas baigsis. Tas upelis pro pat mano sklypą teka. Jeigu vanduo laisvai negalės nutekėti, jis pradės rinktis mano kieme“, – nuogąstavo Šatijų kaimo gyventojas Kęstutis Smailys. Nuo miško iki jo namų – apie 30 metrų.
RSS Feed